Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: budinti, irmės, prabanga, pykti, družti, grinda, niežėti, kolba, varus, švolas, auštas, klagėti, kemsa.

Antraštė:

bùdinti

Straipsnelis:

Pr. etbaudinnons ‘pažadintas’ iš et- ir baud-. Visas žodis atitinka lie. at-bùdinti (LKŽ I, 124, plg. 1210: at-bùsti), plg. la. at-bust, at-budinât. Tokios slavų formos kaip *ot-bud-, atrodo, galimos tik teoriškai. Jēgers KZ, LXXX, 1966, 130 pr. *et-baudint priskiria papildomą reikšmę ‘mušti’, ‘smogti’ ir sieja su lie. baũsti, s. isl. bauta, s. ang. bēatan ir kt.

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 103

Antraštė:

bùdinti

Straipsnelis:

žr. busti

Šaltinis:

Chantraine DEG III, 954–955

Antraštė:

bùdinti

Reikšmė:

raginti kirčiu, budinti

Straipsnelis:

žr. busti

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 258–259

Antraštė:

bùdinti

Straipsnelis:

Knygoje aptariamos pragermanų n kamieno leksemos, iš kitų kamienų žodžių išsiskiriančios vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Konsonantinės n kamienų alternacijos nėra būdingos tik vienai morfologinei kategorijai: be daiktavardžių, minėtini ir veiksmažodžiai. Pasak Krooneno, nėra reikalo manyti, kad protoide. veiksmažodžių nosinis afiksas turėjo savo atskirą reikšmę, pvz., turėjo infektyvinę-terminatyvinę reikšmę ar semantiniu požiūriu buvo tranzityvinis. Dažnai tvirtinama, kad nosinis praesensas turėjo kauztyvo-faktityvo reikšmę. Daugeliu atvejų tai tiesa, pvz.: lie. budė́ti ‘to be awake’ → bùdinti, la. budinât ‘to wake up, incite’, s. i. rī́yate ‘to flow’ → riṇā́ti ‘to make flow’, lie. añtras ‘second’ → añtrinti ‘to repeat’, s. air. rúad ‘red’ → rondid ‘to make red’. Tačiau tai dar nereiškia, kad kauzatyvinė ir faktityvinė reikšmės buvo inherentinės n priesagos reikšmės. Greičiau tikėtina, kad nosinis afiksas iš pradžių buvo semantiškai neapibrėžtas praesenso formantas, o konkreti jo reikšmė – faktityvinė, kauzatyvinė ar iteratyvinė – priklausė nuo darybos pamato. Faktityvai buvo daromi iš būdvardžių, iteratyvai – iš aoristo, o kauzatyvai buvo panašūs į faktityvus, bet nuo jų skyrėsi tuo, kad buvo daromi iš veiksmažodžių šaknies. Taigi, nosinio praesenso tranzityvumas priklausė nuo pirminio darybos pamato, bet ne nuo pačios priesagos.

Šaltinis:

Kroonen 2011, 101

Antraštė:

bùdinti

Straipsnelis:

Svarstoma, ar nosinis prezensas buvo kauzatyvas-faktityvas, kai kurie pavyzdžiai tai patvirtina: lie. budė́ti ‘to be awake’ > bùdinti, la. budinât ‘to wake up, incite’.

Šaltinis:

Kroonen 2012b, 277