Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: buksos, sietas, tarpti, jaknos.

Antraštė:

bùksos

Reikšmė:

kelnės, apatinės kelnės

Straipsnelis:

bùksos, bùksvos, bùksvės ‘kelnės, apatinės kelnės’, plg. vo. Buxe ‘t. p.’. Šio žodžio kilmė nėra visiškai aiški. Manyta, kad į lietuvių kalbą jis pateko iš lenkų kalbos, plg. le. buksy ‘t. p.’ (Skardžius 1931, 48). Tačiau veikiausiai jis, kaip ir bìkšės, yra germanizmas, ypač turint galvoje, kad buvo vartojamas Mažojoje Lietuvoje bei randamas daugelyje jos raštų paminklų nuo XVIII a. pr. (Urbutis Balt, XXVIII (1), 6–7; Q 278; B; Kabelka 64; R 210; MŽ 280; K 63). XIX a. II pusėje šis pavadinimas Mažojoje Lietuvoje dar buvo žinomas: „Vyrai vasarą nešiojo audimo kelnes … Žiemoj tai buvo buksvos nuo milo padarytos“ (Kapeleris 346). Dabar jis žymiai retesnis nei bìkšės, pasitaiko plotelyje tarp Raseinių, Jurbarko ir Veliuonos (JD 1375; LKŽ I 1144). Dar žr. bikšės. [Lit.: Skardžius P., Die slavischen Lehnwörter im Altlitauischen, – Tauta ir žodis, VII, 1931; Kabelka J., – Kristijono Donelaičio raštų leksika, 1964; Kapeleris K., Lietuvininkai, 1970.]

Šaltinis:

Sabaliauskaitė 1996, 172

Antraštė:

bùksos

Reikšmė:

kelnės

Straipsnelis:

[Germanizmas] bùksos, bùksvos, bùksvės ‘kelnės’, plg. vo. Buxe ‘t. p.’. Manyta, kad tai polonizmas, plg. le. buksy ‘t. p.’ (Skardžius 1931, 48). Tačiau, ko gero, daugiau tikėtina, kad, kaip ir skolinys bìkšės, šis žodis gautas tiesiogiai iš vokiečių kalbos, ypač turint galvoje, kad jis buvo vartojamas Mažojoje Lietuvoje bei fiksuojamas jos rašto paminkluose nuo XVIII a. pr. (Urbutis BEE, 6–7; Q 278; B; Kabelka 64; R 210; Mž 280; K 63). XIX a. II pusėje šis pavadinimas Mažojoje Lietuvoje dar buvo žinomas: Vyrai vasarą nešiojo audimo kelnes […] Žiemoj tai buvo buksvos nuo milo padarytos (Kepleris 346). Dabar […] vartojamas daug rečiau, pasitaiko tik plotelyje tarp Rs, Jrb ir Vln (JD 1375; LKŽ I 1144).

Šaltinis:

Sabaliauskaitė 1995, 102

Antraštė:

bùksos

Reikšmė:

kelnės

Straipsnelis:

Lie. slavizmas bùksos ‘kelnės’, P. Skardžiaus cituotos iš Prūsų rankraštinio žodyno ir kildintos iš le. (tarm.) buksy, galėtų būti kartu su vėlesniu to krašto bei Paprūsės bùksos (bùksvos) tiesiai iš vokiečių, plg. v. Buxe (šalia įprasto pl. Büxen), v. v. ž. buxe, saksų Buchsen.

Šaltinis:

Urbutis 1991 (1992), 7