Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: buožė.

Antraštė:

búožė

Reikšmė:

(šautuvo) apsodas; svarstis; grandinės storoji dalis; galvutė; kuoka

Straipsnelis:

žr. baužas, -a

Šaltinis:

Сабаляускас 1964, 62

Antraštė:

búožė

Reikšmė:

vėzdas

Straipsnelis:

Autorius aiškina armėnų kalbos fonetinės sistemos susidarymą. Dėl ide. palatalizuotų fonemų antrinės palatalizacijos atsiranda tiktai liežuvio priešakinės afrikatos: *ghi̯ > ǰ; *gi̯ > č; ki̯ > čʿ. Ide. *ki̯ > arm. čʿ: *bou̯oki̯o- > počʿ, -oy ‘uodega’ [plg. šv. puk ‘auglys, gumbas, gumulas’, s. v. a. buhil (*bhuk-) ‘nedidelė kalva, kauburys’, būh, ž. vok. a. Bauch ‘pilvas’, la. budzis ‘gumbas, nesubrendęs vaisius’, lie. búožė ‘vėzdas’].

Šaltinis:

Джаукян 1982, 58

Antraštė:

búožė

Reikšmė:

boze; spragilas; (šautuvo) buožė; svertuvas; galvutė

Straipsnelis:

[Aptariami latvių kalbos žodžiai iki šiol nebuvo etimologizuoti:] 5. La. bùoze² ‘du prie sielio, plausto, kelto pritvirtinti loviai, geldos’ [En. ?] (ME I 363); bùoze² ‘nedidelis laivelis’ (EH I 259). Pildoje bùoze² vadina iš storo medžio kamieno pasidarytą laivą, kuris panašus ar primena lovį. Vėliau Pildoje bùoze² vadina ir iš lentų sukaltą be irklų mažą laivelį. Manau, kad lyties bùoze² pamatinė reikšmė būtų ‘iš storo medžio kamieno pasidarytas laivas’, o pastaroji kilusi, išriedėjusi iš ‘medžio kamienas, liemuo’. La. trm. bùoze² giminiška su la. buõze, bauze, baũzis (dėl šių žodžių žr. ME I 268, 269 ir 362–363) bei lie. búožė ‘boze; spragilas; (šautuvo) buožė; svertuvas; galvutė’ (apie šį žodį žr. Būga II 349–350, 403, 546 ir Fraenkel 37). Toliau šios lytys, atrodo, sietinos su ide. šaknimi *bhu-, *bu- ‘papūsti, pūstelėti, sutinti, ištinti’, žr. Walde II 117.

Šaltinis:

Breidaks 1969, 71

Antraštė:

búožė, buožė̃

Straipsnelis:

La. buõze ‘der Stock, Knüttel, die Keule; die Schnellwage; der Weberbaum; der Kopf in der Kindersprache’, lie. búožė (ir buožė̃) ‘koks sustorėjimas, burbuolė, išsipūtimas ant galo; galva, guogė, baužė (...)’ pirminės reikšmės turėjo būti ‘pagalys, lazda su drūtesnio galu’ ir ‘koks sustorėjimas burbuolė, išsipūtimas ant galo’ (dėl reikšmės plg. lie. pagalỹs, la. pagale ‘das Holzscheit’ : gãlas, gals, kurie susijęs su lie. gélti, la. dzel̂t). Jas galima sieti su la. bâzt ‘stecken, stopfen’, lie. božóti, -ója ‘nedailiai, storai raikyti’, la. bêzt² ‘schütten, scharren’. Dėl reikšmės plg. lie. bèsti ir la. best ‘graben’. Matyt, senovėje pagalys, lazda ar pan. su drūtesniu, storesniu galo buvo vartojami kaip įrankiai grūsti, kimšti ir pan., plg. lie. brūklỹs ‘drūta lazda, žagaras (...)’ : brùkti; grūstùvas ‘kuoka, buožė (...)’ : grū́sti; piestà ‘medinis indas grudams ir t. t. grūsti’ : paisýti ‘miežių akuotus nudaužyti’.

Šaltinis:

Karaliūnas 1970d, 204–205