Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: buolas, dublys, ernis, atkopas, pleiskės, šiekštas, tolierka, rubėti, smagenes, mugoti, laimė, lopyti, kaustė.

Antraštė:

buõlas

Straipsnelis:

B. Jėgeris aiškina la. buôlît, buôlêt ‘versti, sproginti, pūsti (akis)’ [-uo- < senojo -ōu-], įtraukdamas pastaruosius į vieną lizdą su s.-kr. буљити, избуљити, č. vybouliti (šiam lizdui priklauso ir lie. buõlas, buõlis [žr.: B. Jēgers. Baltische Etymologien. – ZfslPh 27, 1958, 89–103].

Šaltinis:

Топоров 1963d, 258

Antraštė:

buõlas

Reikšmė:

beragis

Straipsnelis:

Tarp Vasmerio REW I, 141 s. v. bulavá išvardintų žodžių pasigendame lie. bulìs ‘užpakalis, sėdynė’, su kuriuo toliau siejasi ir lie. ãtbulas ‘rückläufig’, adv. atbulaĩ ‘im Gegenteil’, la. atbulu ‘t. p.’ – ką savo žodyne jau nurodo Fraenkelis (LEW 63 tt.). Jau Personas Btr. 254 čia įtraukia la. bula buls ‘Dunstkreis, Schwülle Luft’ bei nurodo giminišką č. boule ‘Beule, Auswuchs, dichte Wolke’. Su sl. bula gretinami č. vybouliti ‘groß, rund machen (die Augen), glotzen’ bei s.-kr. búljiti, izbúljiti ‘glotzen’ įgalina mus ir la. bulinât ‘blinzeln’ (iki šiol etimologizuojant apie la. žodį nebuvo užsimenama) laikyti priklausomu šiam žodžių lizdui. Nėra jokios abejonės, kad čia priskirtini ir la. buôlît, buõlêt, buoļât ‘rollen, drehen (die Augen)’. Man rodos, kad iki šiol nevisai patikimai gretinti lie. buõlas ‘hornlos’, buõlis, -ė ‘Ochse, Kuh ohne Hörner’, la. buõle ‘t. p.’ (Fraenkel LEW 64) [beje, nustatytas ryšys tarp pastarųjų ir lie. baũžas ‘beragis’ (plg. Fraenkel LEW 37) išlieka] siejasi su aukščiau išvardintais žodžiais. Čia turima galvoje tokių žvėrių pavadinimas, kuriems vietoj ragų pūpso, kyšo gumbai, antaugos.

Šaltinis:

Jēgers 1958b, 93