Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: burkštinas, šlemė, kadaišyti, barkūnas, žiaumoti, įplauka, blodėti, stūgti, sraumė, garėti, šisga, maturintis, kerpė, paskatikai, gižus, lėkna, žmuo, lydavoti, kirkilas, abejodas, murzuoti, gluodena, brangti, kumbras, gumulas, mandras, slastai, kukulis, langoti, svirti, jantis, gyvija, stodas, dzemti, tvora.

Antraštė:

bur̃kštinas

Reikšmė:

gintaras

Straipsnelis:

gintaro pavadinimas – dėl -k- įterpimo fonetinis variantas šalia bur̃štinas ‘gintaras’, kuris kilęs iš lenkų germanizmo bursztyn ‘t. p.’ (iš pastarojo yra ir br. буршты́н, ukr. буршти́н, r. XVII a. бурштинъ). [Kas kita – burkštinas ‘tokia žolė’.]

Šaltinis:

Urbutis 1981, 13

Antraštė:

bur̃kštinas

Reikšmė:

toks augalas

Straipsnelis:

Lie. dial. bur̃kštinas ‘šventagaršvė, Archangelica officinalis’ (ar kita panaši skėtinių šeimos valgomoji žolė) ir adj. burštìnis (plg. burštìniai burõkai ‘Röte Rübe’) kildintini iš seno lie. *bur(k)štis // *burstis ‘šventagaršvė, Engelwurz (?)’. Lie.-la. *burstis (jo atliepiniai latvių kalboje yra [suņa ar suņu] bur(k)šķi, burksti ‘mauda, Conium maculatum L.’, o be kilmininko – gal dar kita tos pačios skėtinių šeimos žolė garšva, Aegopodium podagraria L.) ir sl. *bъrščь ‘lankinis barštis, Heracleum sphondylium L.’ (plg. r. борщ ‘t. p.; barščiai’, le. barszcz ‘t. p.; barščiai (valgis)’) leidžia kalbėti apie skėtinių šeimos valgomosios žolės (ar žolių) pavadinimą *br̥sti̯o-, bendrą baltams ir slavams. Jis galėtų būti laikomas separatine baltų ir slavų leksikos bendrybe.

Šaltinis:

Urbutis 1981, 15