Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: burlas, díegti, pliudrės.

Antraštė:

burlas

Reikšmė:

purvas, nešvarumai

Straipsnelis:

Fraenkelis (p. 66) cituoja Būgą ir Vasmerį, kurie galvojo tik apie tokį slavų žodį kaip r. berlog ‘meškos guolis’ ir t. t. Man rodosi, akivaizdesnis lyginimas būtų su gr. φύρειν (iš *φυρ-j- ‘maišyti, teršti, juodinti’, φύρμα ‘nešvarumai’ ir t. t.

Šaltinis:

Pisani 1957, 143

Antraštė:

bur̃las

Straipsnelis:

[Šaknys su /*r̥/] […] Iš bendro pavyzdžių skaičiaus 11 šaknų turi etimologinių dubletų: 1) s. r. бьрлогъ // lie. bur̃las, burlungis.

Šaltinis:

Авксентьева 1975, 45

Antraštė:

bur̃las

Reikšmė:

purvas, pelkė

Straipsnelis:

Gausi lie. kalbos medžiaga, pateikta E. Fraenkelio (Fraenkel LEW, 66) žodyno lizde bur̃las, įgalina su šiuo lizdu sieti le. barłóg, r. bierłoga ‘guolis, irštva’, s.-kr. bŕlog ‘kiaulių migis, gardas’.

Šaltinis:

Sławski 1957, 219

Antraštė:

bur̃las

Reikšmė:

purvynė, išmirkusi žemė

Straipsnelis:

bur̃las m. = ‘purvynė, išmirkusi žemė’, kaip burliuñgė = burliūga f. ir burlungis m., v. bur̃lyti [140] šaknis yra burl-. Šis yra formantu -l- (nomen agentis) išplėstas bl.-sl. bur-, pailgintasis abliauto laipsnis (ide. *bhr̥-) iš pamatinio laipsnio *bher- ‘nešti’. Pastarąją atspindi lie. v. tr. ber̃ti. Plg. bažn. sl. bьrl-ogъ m. ‘slaptavietė, ola, urvas, latibulum’, bet r. berlog m. greta bulg. bьrlókъ m. ‘drumstas vanduo’ ir bьrloga ‘irštva’ greta r. berlóga f. [144] / birʼloga/ ‘[lokio] irštva’ ir ukr. berlíg, -ogá m. ‘t. p.’. Vakarų slavai išvystė barł : le. barłog, -ogu m. ‘sąšlavynas’, kaš. barłȯg, -ogu̯u m. ‘šiaudai, ypač naudojami tvarte pakreikti ir lovon patiesti’ ir luž. ž. barłog, -a m. ‘pakraikas’. Su visais šiais žodžiais autorius sieja Berlyno pavadinimą.

Šaltinis:

Schall 1963, 139–141

Antraštė:

bur̃las

Reikšmė:

pelkė

Straipsnelis:

Lie. bur̃las atliepiniai sl. kalbose: s. sl. dial. vak. br̥lo ‘apklõtė (miško), kraikas, migis, guolis’, le. dial. śląskie barło ‘nešvarus patalas’, ta pati šaknis kaip bŕ̥logъ ‘irštva, urvas’, plg. s.-kr. bŕlja : bȑlja ‘bala, klanas’.

Šaltinis:

SłPr I, 430

Antraštė:

bur̃las

Straipsnelis:

žr. burliungė

Šaltinis:

SłPr I, 430–431

Antraštė:

bur̃las

Reikšmė:

purvas, pelkė

Straipsnelis:

Gausi lie. kalbos medžiaga, pateikta E. Frenkelio (Fraenkel LEW, Heidelberg 1955–1957, 1–6 sąsiuv., 66) žodyno lizde bur̃las, leidžia su šiuo lizdu sieti le. barłóg, r. bierłoga ‘guolis, irštva’, s.-kr. bŕlog ‘kiaulių migis, gardas’.

Šaltinis:

Sławski 1957, 219

Antraštė:

bur̃las

Reikšmė:

pelkė

Straipsnelis:

Lie. bur̃las atliepiniai slavų kalbose: s. sl. dial. vak. br̥lo ‘apklõtė (miško), kraikas, migis, guolis’, le. dial. śląskie barło ‘nešvarus patalas’, ta pati šaknis kaip bŕ̥logъ ‘irštva, urvas’, plg. s.-kr. bŕlja : bȑlja ‘bala, klanas’.

Šaltinis:

SłPr I, 430

Antraštė:

bur̃las

Reikšmė:

pelkė, bala

Straipsnelis:

žr. burliungė

Šaltinis:

SłPr I, 430–431