Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
burnà
Reikšmė:
lūpos, veidas
Straipsnelis:
[Iš gausių sl.-bl. leksikos gretinimų ypač išsiskiria archajinės lytys, pažįstamos tik pietų slavų kalboms ar netgi kuriai nors vienai šios grupės kalbai, ir turinčios tikslių formalių atitikmenų baltų kalbose:] piet. sl. *br̥na ‘lūpa’ = lie. burnà ‘lūpos, veidas’.
Šaltinis:
Boryś 1992a, 129
Antraštė:
burna
Straipsnelis:
V. Machekas kaip paralelę bulg. žodžiui бърна ‘lūpa, губа’ pateikė slovk. perna ‘t. p.’ [53 išn.: V. Machek, Zum Wortschatz des Litauischen, ZfslPh 1961, XXIX, 2, 356].
Šaltinis:
Непокупный 1975, 136
Antraštė:
burnà
Reikšmė:
Mund
Straipsnelis:
[Arm.] beran, -oy ‘burna’. [Lit.:] Hübschmann, Armenische Grammatik I, 1897, 429; Walde Pokorny II, 159; Pokorny IEW, 134; Walde Hofmann I, 482. Šis ir kiti nelabai aiškios [ide.] dialektinės padėties žodžiai [292] [22 išn.: plg. bah, -i ‘kastuvas’ ir bor, -oy ‘kastuvas, mentė, Schaufel’, žr. Walde Pokorny] priklauso […] [ide.] šakniai *bher- ‘pjauti’. Arm. beran tiksliai atitinka lie. burnà ‘Mund’, čia dar sietini bulg. bъrna ‘lūpos’, v. air. bern ‘plyšys, kiaurymė, skylė’. Taigi čia arm.-keltų-bl.-sl. izoglosa, arm. žodžiui garsiniu pažiūriu artimiausias air., o semantiniu požiūriu – lie. žodis.
Šaltinis:
Solta 1960, 291t.
Antraštė:
burnà
Straipsnelis:
Ide. prokalbės žodis, žymintis sąvoką ‘burna’, išlaikytas nedaugelyje kalbų, daug kur jis pakeistas kitais ‘burnos’ pavadinimais, dažniausiai kilusiais iš gyvulių nasrų ar vulgarių burnos pavadinimų. Dažna yra asociacija tarp burnos ir gerklės, lūpų, nasrų, žandų, smakro, skruosto ir t. t. Senąjį ‘burnos’ pavadinimą išlaikė: lo. os, pr. austo, s. sl. usta, skr. ās-, āsan- ir t. t., plg. lie. uostas ‘upės žiotys’, visi < ide. *ō(u)s-, *əus-. Lie. burna giminiškas bulg. bŭrna ‘lūpa’, arm. beran ‘burna’, s. air. bern ‘plyšys’, gr. φάραγξ ‘plyšys, kriauklė’, gr. φάρυγξ ‘burna’.
Šaltinis:
Buck 1949, 228
Antraštė:
burnà
Reikšmė:
lūpos, veidas
Straipsnelis:
Istrijos čakavų trm. fiksuojama brnȕsa ‘ūsų plaukas’, pl. brńȕse ‘ūsai’ [90]. Rodos, minėti žodžiai beesantys *brńũh s. pl. forma. Čakavų žodžių reikšmė byloja, jog pastarieji siejasi su prasl. forma *br̥na ‘lūpa’. Rastas čakavų brńȕsa ir kt. rodo, jog žodis plačiau žinomas nei iki šiol manyta (laikyta, kad *br̥na tęsinys pietų sl. kalbose yra tik bulg. bъrna ‘lūpa’) [94]. Taigi, prasl. trm. *br̥na, kurį tiksliai atliepia lie. burnà ‘lūpos, veidas’ laikytinas pietų sl. ir bl. kalbas jungiančia izoleksa.
Šaltinis:
Boryś 1977, 93–95
Antraštė:
burnà
Straipsnelis:
Prasl. bъrna ‘snukis, šnipas’ rekonstruojamas remiantis bulg. бърна ‘lūpa’, mak. брна ‘žiedas, įveriamas į gyvulio lūpą’, s.-kr. бpнjица ‘t. p.’, slov. brna ‘karnavalinė žvėries kaukė’, slovk. perna ‘lūpa’ ir siejamas su lie. burnà, la. purna ‘šnipas, snukis’. Akivaizdu tai, kad jų pirminė reikšmė susijusi su gyvulio snukiu, greičiausiai kiaulės (plg. mak. брна ‘žiedas, įveriamas į kiaulės šnipą’ ir la. cūkas purns ‘kiaulės šnipas’. Pavadinimo perkėlimas visai akivaizdus.
Šaltinis:
Мартынов 1983, 59
Antraštė:
burnà
Straipsnelis:
Autorius praslavų leksikoje bando išaiškinti baltiškuosius ir itališkuosius ingredientus [8–9]. Rekonstruojama prasl. bъrna tokių kalbų pagrindu: bulg. бърна ‘lūpa’, mak. брна ‘žiedas, įstatomas į gyvulio lūpą’, s.-kr. бpнjица ‘t. p.’, slov. brna ‘žvėries karnavalinė kaukė’, slovk. perna ‘lūpa’ [13], jų atitikmuo ir lie. burnà bei la. purna ‘šnipas, snukis’. Slavų formų pirminė reikšmė buvo susijusi su gyvulio snukiu, greičiausiai kiaulės šnipu (plg. mak. брна ‘žiedas, įveriamas į kiaulės šnipą’ ir la. cūkas purns ‘kiaulės šnipas’). Reikšmės perkėlimas yra visai natūralus. S.-kr. бpнjица leidžia manyti, kad egzistavo s.-kr. *брна ‘šnipas, snukis’. Vėliau prasl. bъrna buvo išstumtas prasl. rydlo (bulg. рило ‘šnipas, snukis’, mak. рило ‘t. p.’, s.-kr. ри̏ло ‘t. p.’, r. рыло, luž. a. rydło ‘t. p.’ ir kt.). Paprastai šios formos kildinamos iš veiksmažodžio ryti ‘rausti’, ir tuo neabejojama. Pati daryba iš tiesų yra reguliaraus pobūdžio (ry-ti + -dlo > rydlo), nors yra ir abejonių.
Šaltinis:
Мартынов 1978, 12–13
Antraštė:
burnà
Straipsnelis:
Arm.-bl.-sl. izoglosos: arm. beran ‘burna’, lie. burnà, bulg. dial. бърна ‘lūpa’.
Šaltinis:
Сараджева 1987, 25
Antraštė:
burnà
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la. ir pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą ir, antra, naujus (bendrabaltiškus ir atskiros kalbos) elementus, atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] Kiekviena baltų kalba turi kitokį pavadinimą. Lie. burnà giminiškas su bulg. bъrna ‘lūpa’ (ta pati daryba su -ā-) ir etimologiškai [221] yra siejamas su ide. žodžiais, reiškiančiais ‘spraga, plyšys, anga, skylė’, plg. v. air. bern, berna ir t. t. Reikšmės požiūriu artimiausias atitikmuo yra arm. beran ‘burna, lūpos’. Tai pačiai grupei priklauso ir la. pur̂ns trm. pur̂na ‘snukis, nasrai’ su antriniu priebalsiu, pakeistu dėl pùrpas ‘lūpos’ įtakos.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 221–222
Antraštė:
burnà
Straipsnelis:
Prie E. Fraenkelio žodyne LEW s. v. burnà pateiktų atitikmenų reikia pridėti šalia bulg. bъrna ‘lūpos, Lippe’, dar ir slovk. perna ‘lūpos, Lippe’ (trm. pera) bei het. puri ‘lūpos, Lippe’.
Šaltinis:
Machek 1961, 356
Antraštė:
burnà
Straipsnelis:
Lie. burnà giminiškas arm. beran ‘t. p.’, s. sl. br̥na ‘lūpa’, bulg. бърна ‘t. p.’ (bl.-sl. būrnā-).
Šaltinis:
SłPr I, 422
Antraštė:
burnà
Straipsnelis:
V. Macheko aiškinimas (Machek V. Wortschatz des Litauisches, ZfslPh 1959, XXVIII, 159–164; 345–356), kad lie. burnà < slovk. perna, rodos esąs gana pritemptas.
Šaltinis:
Топоров 1963d, 253
Antraštė:
burnà
Reikšmė:
Mund, Schluck
Straipsnelis:
alb. búzë, -a f., pl. -ë ‘lūpa’, arba iš praalb. *burze, ide. *bhr̥di̯ā ir giminiškas su arm. beran, -oy ‘burna’, lie. burna ‘Mund, Schluck’. bulg. bъ/rna f. ‘lūpa’ arba iš onomatopėjinės šaknies *buss- ‘lūpa, bučinys’ (air. bus ‘lūpa’), pirmoji hipotezė fonetiškai atrodo labiau pagrįsta. Rum. burză f. ‘lūpa’, bulg. búza ‘skruostas, žandas, Backe’ ir s.-kr. bȕza ‘katilo, daubos kraštas, briauna, Kesselrand’ kaip ir alb. buzë būtų ide. balkanų kalbų substratas, iš kurio kilo albanų k. [Plg. Jokl, Linguistisch-kulturhistorische Untersuchungen aus dem Bereiche des Albanischen, 1923, [...] 11 t.; Camaj, Albanian Grammar, 1984, [...], 32; […]; dėl *buss- Pokorny IEW, [...] 103; Fraenkel LEW, 61; Tagliavini, La stratificazione del lessico albanese, 1965, 87].
Šaltinis:
Euler 1985a, 110
Antraštė:
burnà
Straipsnelis:
(S. arm. kalboje yra daug -o- kamienių, kurie turi gana patikimų paralelių kitose ide. kalbose). *-no- (*-eno-, *-ono- *-i-no-) : beran ‘burna’ (*‘anga’) < *bherə-no- (iš *bher- ‘pjauti, kapoti’; dėl -n- plg. lie. burnà, bulg. бърна ‘lūpa’, taip pat s. air. bern ‘plyšys, anga’).
Šaltinis:
Джаукян 1982, 130
Antraštė:
burnà
Straipsnelis:
Bendrų baltams-pietiniams slavams leksinių elementų yra daug. Iljičiaus-Svityčiaus sąraše jų yra keletas dešimčių. Bulg. бъ/рна, s.-kr. бpница ‘apynasris’ yra artimi lie. burnà.
Šaltinis:
Бернштейн 1961, 74
Antraštė:
burnà
Straipsnelis:
Klasikinis pavyzdys bulg. бърна ‘lūpa’, atitinkantis lie. burnà ‘žiomenys’ [Mladenov, Geschichte der bulgarischen Sprache, 1929, 134], prarado savo pietų sl. išskirtinumą V. Macheko dėka, kuris šią paralelę papildė slovk. perna, variantas pera ‘lūpa’, rekonstruodamas prasl. *bъrna ir *pъrna [Machek V., Wortschatz des Litauisches, ZfslPh 1959, XXVIII, 362–363]. Kadangi šios leksemos žodžio pradžios dubletiniai variantai (skardusis–duslusis) gerai žinomi baltų kalbose (be lietuviškos formos, taip pat plg. la. purns, purna, purnis ‘snukis; šnipas; bato noselė’), tai šios slovakų-bulgarų izoglosos reikšmė atrodo gana esminė [14]. Baltiškajai etimologijai slavų duomenys įdomūs ne tik fonetiniu, bet ir darybiniu aspektu: plg. bandymą išskirti priesagą -n- bl. *burnā [Karaliūnas, 206] ir nepriesaginės slovakų formos (šalia perna) egzistavimą. Šitaip šalia bulgarų–lietuvių paralelės egzistuoja ir slovakų–latvių paralelė (žodžio pradžios duslusis variantas), be to, darybiniu atžvilgiu slovk. pera atrodo netgi senesnė už likusias formas.
Šaltinis:
Непокупный 1976, 14–15
Antraštė:
burnà
Straipsnelis:
S. air. bern f. ‘plyšys, spraga’ ir taip pat berna, gen. bernad, dat. bernaid. Kilo iš šaknies *bher- ‘kalti, tašyti’, iš kur taip pat yra kilę lo. ferīre ‘kalti’, forāre ‘prasiskverbti’, s. isl. berja ‘kalti’, praet. barða, bora ‘prasiskverbti’, barki m. ‘ryklė’ ir bora ‘skylė’, s. v. a. berjan ir borôn, gr. φαρῶ ‘ariu’, φάρος neutr. ‘plūgas’, φάρυγξ ‘ryklė’, arm. beran ‘burna’, lie. burnà (Persson, KZ XXXIII, 292). Taip pat žr. Vendryes 1981, barae. Pokorny IEW, 134. [Dėl bretonų ir kornų bern ‘krūva’, žr. atskirai Vendryes 1981, brí].
Šaltinis:
Vendryes LEJA, b41
Antraštė:
burnà
Straipsnelis:
Ide. prokalbės žodis, žymintis sąvoką ‘burna’, išlaikytas nedaugelyje kalbų, daug kur jis pakeistas kitais ‘burnos’ pavadinimais, dažniausiai kilusiais iš gyvulių nasrų ar vulgarių burnos pavadinimų. Dažna yra asociacija tarp burnos ir gerklės, lūpų, nasrų, žandų, smakro, skruosto ir t. t. Senąjį ‘burnos’ pavadinimą išlaikė: lo. os, s. pr. austo, s. sl. usta, skr. ās-, āsan- ir t. t., plg. lie. uostas ‘upės žiotys’, visi < ide. *ō(u)s-, *əus-. Lie. burna giminiškas bulg. bŭrna ‘lūpa’, arm. beran ‘burna’, s. air. bern ‘plyšys’, gr. φάραγξ ‘plyšys, kriauklė’, gr. φάρυγξ ‘burna’.
Šaltinis:
Buck 1949, 228
Antraštė:
burnà
Reikšmė:
lūpos, veidas
Straipsnelis:
Istrijos čakavų tarm. fiksuojama brńȕsa ‘ūsų plaukas’, pl. brńȕse ‘ūsai’ [90]. Rodos, kad minėti žodžiai beesantys subst. *brńũh pl. forma. Čakavų žodžių reikšmė rodo, kad pastarieji siejasi su prasl. dial. *br̥na ‘lūpa’. Čakav. brńȕsa ir kt. rodo, kad pastarasis žodis žinomas plačiau, nei iki šiol manyta (manyta, kad *br̥na tęsinys pietų sl. kalbose yra tik bulg. bъrna ‘lūpa’) [94]. Taigi prasl. dial. *br̥na, kurį tiksliai atliepia lie. burnà ‘lūpos, veidas’, laikytinas pietų sl. ir bl. kalbas jungiančia izoleksa.
Šaltinis:
Boryś 1977, 93–95
Antraštė:
burnà
Straipsnelis:
Prasl. bъrna ‘snukis, šnipas’, rekonstruojamas bulg. бърна ‘lūpa’, mak. брна ‘žiedas, įveriamas į gyvulio lūpą’, s.-kr. бp̏нjица ‘t. p.’, slov. brna ‘karnavalinė žvėries kaukė’, slovk. perna ‘lūpa’ pagrindu, siejamas su lie. burnà, la. purna ‘šnipas, snukis’. Akivaizdu tai, kad jų pirminė reikšmė susijusi su gyvulio snukiu, greičiausiai kiaulės (plg. mak. брна ‘žiedas, įveriamas į kiaulės šnipą’ ir la. cūkas purns ‘kiaulės šnipas’. Pavadinimo perkėlimas visai akivaizdus.
Šaltinis:
Мартынов 1983, 59
Antraštė:
burnà
Straipsnelis:
Autorius praslavų leksikoje bando išaiškinti baltiškuosius ir itališkuosius ingredientus [8–9]. Rekonstruojama prasl. bъrna tokių kalbų pagrindu: bulg. бърна ‘lūpa’, mak. брна ‘žiedas, įveriamas į gyvulio lūpą’, s.-kr. бp̏нjица ‘t. p.’, slov. brna ‘žvėries karnavalinė kaukė’, slovk. perna ‘lūpa’ [12], ir jų atitikmuo lie. burnà bei la. purna ‘šnipas, snukis’. Slavų formų pirminė reikšmė susijusi su gyvulio snukiu, greičiausiai kiaulės šnipu (plg. maked. брна ‘žiedas, įveriamas į kiaulės šnipą’ ir la. cūkas purns ‘kiaulės šnipas’). Reikšmės perkėlimas yra visai natūralus. S.-kr. бp̏нjица leidžia manyti, kad egzistavo s.-kr. *брна ‘šnipas, snukis’.Vėliau prasl. бърна buvo išstumtas prasl. rydlo (bulg. рило ‘šnipas, snukis’, maked. рило ‘t. p.’, s.-kr. ри̏ло ‘t. p.’, r. рыло, luž. a. rydło ‘t. p.’ ir kt.). Paprastai šios formos kildinamos iš veiksmažodžio ryti ‘rausti’, ir tuo neabejojama. Pati daryba iš tiesų yra reguliaraus pobūdžio (ry-ti + -dlo > rydlo), nors yra ir abejonių [13].
Šaltinis:
Мартынов 1978, 12–13
Antraštė:
burnà
Straipsnelis:
Arm.-bl.-sl. izoglosos: arm. beran ‘burna’, lie. burnà, bulg. dial. бърна ‘lūpa’.
Šaltinis:
Сараджева 1987, 25
Antraštė:
burnà
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la. ir pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą ir, antra, naujus (bendrabaltiškus ir atskiros kalbos) elementus, atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] Kiekviena baltų kalba turi kitokį pavadinimą. Lie. burnà giminiškas su bulg. bъrna ‘lūpa’ (ta pati daryba su -ā-) ir etimologiškai [221] yra siejamas su ide. žodžiais, reiškiančiais ‘spraga, plyšys, anga, skylė’, plg. v. air. bern, berna ir t. t. Reikšmės požiūriu artimiausias atitikmuo yra arm. [orm.!] beran ‘burna, lūpos’. Tai pačiai grupei priklauso ir la. pur̂ns, dial. pur̂na ‘snukis, nasrai’ su antriniu priebalsiu, pakeistu dėl pùrpas ‘lūpos’ įtakos.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 221–222
Antraštė:
burnà
Straipsnelis:
Prie E. Frenkelio žodyne s. v. burnà pateiktų atitikmenų reikia pridėti, be bulg. bъrna ‘Lippe’, dar ir slovk. perna ‘Lippe’ (tarm. pera) bei het. puri ‘Lippe’.
Šaltinis:
Machek 1961, 356
Antraštė:
burnà
Straipsnelis:
Lie. burnà giminiškas arm. beran ‘t. p.’, s. sl. br̥na ‘lūpa’, bulg. бърна ‘t. p.’ (balt.-sl. būrnā-).
Šaltinis:
SłPr I, 442
Antraštė:
burnà
Straipsnelis:
V. Macheko aiškinimas (Machek V. Wortschatz des Litauisches, ZfslPh 1959, XXVIII (1), 159–164; 345–356), kad lie. burnà < slovk. perna, rodos, yra gana pritemptas.
Šaltinis:
Топоров 1963d, 253
Antraštė:
burnà
Reikšmė:
Mund, Schluck
Straipsnelis:
alb. búzë, -a f., pl. -ë ‘lūpa’ yra arba iš praalb. *burze, ide. *bhr̥di̯ā ir giminiškas su arm. beran, -oy ‘burna’, lie. burna ‘Mund, Schluck’. blg. bъ́rna f. ‘lūpa’ arba iš onomatopėjinės šaknies *buss- ‘lūpa, bučinys (air. bus ‘lūpa’), pirmoji hipotezė fonetiškai atrodo labiau pagrįsta. Rum. burză f. ‘lūpa’, bulg. búza ‘Backe’ ir s.-kr. bȕza ‘Kasselrand’, kaip ir alb. buzë, būtų ide. Balkanų kalbų substratas, iš kurio kilo albanų k. búzë. [Plg. Jokl [...], Camaj [...], Çabej […]; dėl *buss- Pokorny IEW, 103 8 išn.; Fraenkel LEW 61; [...]].
Šaltinis:
Euler 1985a, 110
Antraštė:
burnà
Straipsnelis:
(S. armėnų kalboje yra daug -o- kamieno žodžių, turinčių gana patikimų paralelių kitose ide. kalbose). *-no- (*-eno-, *-ono- *-i-no-) : beran ‘burna’ (*‘anga’) < *bherə-no- (iš *bher- ‘pjauti, kapoti’; dėl -n- plg. lie. burnà, bulg. бърна ‘lūpa’, taip pat s. air. bern ‘plyšys, anga’).
Šaltinis:
Джаукян 1982, 130
Antraštė:
burnà
Straipsnelis:
Bendrų baltams ir pietiniams slavams leksinių elementų daug. Iličiaus-Svityčiaus sąraše jų yra keletas dešimčių. Bulg. бъ́рна, s.-kr. бp̏ница ‘apynasris’ yra artimi lie. burnà.
Šaltinis:
Бернштейн 1961, 74
Antraštė:
burnà
Reikšmė:
žiomenys
Straipsnelis:
Klasikinis pavyzdys bulg. бърна ‘lūpa’, atitinkantis lie. burnà ‘žiomenys’ [Mladenov, 134], prarado savo pietų slavų išskirtinumą V. Macheko dėka, kuris šią paralelę papildė slovk. perna, dial. pera ‘lūpa’, rekonstruodamas prasl. *bъrna ir *pъrna [Machek, 1957, 362–363]. Kadangi šios leksemos anliauto dubletiniai variantai (skardusis-duslusis) gerai žinomi baltų kalbose (be lietuviškos formos, taip pat plg. la. purns, purna, purnis ‘snukis; šnipas; bato noselė’), tai šios slovakų-bulgarų izoglosos reikšmė atrodo gana tikra (esminė) [14]. Baltiškajai etimologijai slavų duomenys įdomūs ne tik fonetiniu, bet ir darybiniu aspektu: plg. bandymą išskirti priesagą -n- bl. *burnā [Karaliūnas, 206] ir nepriesaginės slovakų formos pera (šalia perna) egzistavimą. Tokiu būdu šalia bulgarų-lietuvių paralelės egzistuoja ir slovakų-latvių paralelė (inicialės duslusis variantas), be to, darybiškai slovk. pera atrodo netgi senesnė už likusias formas.
Šaltinis:
Непокупный 1976, 14–15
Antraštė:
burnà
Straipsnelis:
S. air. bern f. ‘plyšys, spraga’ ir taip pat berna, gen. bernad, dat. bernaid. Kilo iš šaknies *bher- ‘kalti, tašyti’, iš kur taip pat yra kilę lo. ferīre ‘kalti’, forāre ‘prasiskverbti’, s. isl. berja ‘kalti’, praet. barða, bora ‘prasiskverbti’, barki m. ‘ryklė’ ir bora ‘skylė’, s. v. a. berjan ir borôn, gr. φαρῶ ‘ariu’, φάρος neutr. ‘plūgas’, φάρυγξ ‘ryklė’, arm. beran ‘burna’, lie. burnà (Persson KZ XXXIII 292). Taip pat žr. barae. Pokorny 134. [Dėl bret. ir kornų bern ‘krūva’ žr. atskirai brí].
Šaltinis:
Vendryes LEJA, b 41
Antraštė:
burnà, bùrna
Straipsnelis:
Lie. burnà (Acc. sg. bùrną), bùrna neabejotinai siejasi su bulg. бърна ‘burna’, arm. beran ‘burna’, air. bern ‘plyšys, praraja, kiaurymė’ (< *bernā). Veikiausiai su lie. burnà identifikuotinas la. pur̂ns (pur̂na, pur̂nis) ‘die Schnauze; der Rüssel; die Spitze des Fußes und des Schuhwerks’, su p- dėl tokių žodžių kaip pùrpas² ‘die Lippen’ įtakos. Lie. burnà, la. pur̂na (< *burna) galima sieti su la. bur̂nît ‘quetschen, knittern, zu zerreiben suchen’, la. bur̂zît, bur̂zêt² ‘reiben, zerknitten’, bur̃za (ir bur̂za) ‘die Reiberei, der Tumult, das Gedränge, Gewühl’, iš šaknies *bur- ‘trinti, glamžyti’ (iš *br̥-H-). Toliau plg. la. bir̂zt ‘zerbröckeln, zerfallen’, lie. bir̃žti ‘daryti brėžį su koja dirvoje, kad sėjėjas matytų, kaip plačiai sėti; biržyti’, la. ber̂zt ‘reiben, scheuern, wund reiben’, už baltų ribų gr. φάρω ‘skeliu, trupinu’, φαρόω ‘ariu’, r. борона́ ‘akėčios’. Dėl semantinės sąsajos tarp ‘kramtyti’ ir ‘burna’ plg. lie. žiáuna ‘žandikaulis’, žiáunos ‘vandens gyvių kvėpuojamieji organai’, la. žaũnas ‘Fischkiefern, die Fischkieme; der Kiefer; die Kinnlade; die Backenknochen; der Mund, das Maul’, bulg. жуна́ ‘lūpa’, s. sl. žują ‘kramtau’. Dėl semantinės raidos ‘trinti’ > ‘kramtyti’, plg. lie. krim̃sti, kramtýti, la. krìmst ‘nagen, klauben’, kràmstît ‘knabbern, schubben, lausen, nagen, reiben’.
Šaltinis:
Karaliūnas 1970d, 205–206
Antraštė:
burnà
Straipsnelis:
[Aptariami netaisyklingi slavų ir baltų kalbų fonologiniai atitikmenys, rodantys kontaktus su kitomis mažiau ar daugiau artimomis ide. tarmėmis: ide. sonantų vokalizacija su u.] La. pur̂ns ‘lip’, lie. burnà.
Šaltinis:
Andersen 2003, 60

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas