Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
bùtas
Straipsnelis:
Alb. ban m., banë, banesë f. ‘buveinė, būstas’, paliudytas P. Bogdani: tëbana ‘tabernacula’ yra ne go. buan ’gyventi’, lie. bùtas. s. sl. byti ‘būti’ ir t. t. atitikmuo, bet senas sudaiktavardėjęs veiksmažodžio bâj ‘daryti’ dalyvis, të bana pl. = toskų të bēra. Albanų žodis buvo pasiskolintas iš s. rum. bana ‘gyvenimas’.
Šaltinis:
Çabej 1960, 41–42 (91)
Antraštė:
bùtas
Reikšmė:
namas, būstas; sodyba
Straipsnelis:
Šie žodžiai tiesiogiai su bū́ti nesiejami (skiriasi šaknies balsio kiekybė). Pr. buttan neutr. ‘t. p.’ (= *bŭtan). Gr. φῠτóγ neutr. ‘augalas’ ← ‘augantis, egzistuojantis’ ← *‘augimas, egzistavimas’ [17 išn.: Kad nomen agentis gali suponuoti ankstyvesnį nomen actionis, žr. T. Burrow, The Sanskrit Language, London, 1973, 199tt., 135. Priešingai mano Иллич Свитыч 1963, 52] refleksuoja [114] ŏ-kamieną. Air. both f. (< *butā-) turi ā-kamieno formą. Dėl f. dar plg. la. bûte ‘t. p.’. Lie. butà atitikimas air. both rodytų butà archaiškumą. Prūsų kalba suponuoja pirmykštį baltų neutrum.
Šaltinis:
Stundžia 1978, 113–114
Antraštė:
bùtas
Straipsnelis:
[21 išnaša] pr. buttan E. 193 ‘namas’ (lie. bùtas).
Šaltinis:
Smoczyński 1989b, 319
Antraštė:
butas
Straipsnelis:
Lie. butas, pr. buttan giminiškas s. isl. būð ‘būdelė’, s. isl., ang., s. v. a. būan ‘apsigyventi, būti’, valų bod ‘butas, namas, dwelling’, s. air. both ‘trobelė’. Žr. dar namai.
Šaltinis:
Buck 1949 , 459
Antraštė:
bùtas
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą ir, antra, naujus (bendrabaltiškus bei atskiros kalbos) elementus, atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] Prūsai ide. *dom-o- pakeitė į buttan neutr. Žodis yra ir lie. bùtas m. Tai sukonkretintas abstraktas iš pr. būton / lie. bū́ti, plg. s. le. byt ‘vietovė; butas’.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 225
Antraštė:
bùtas
Straipsnelis:
Lie. bùtas, kiti su trumpu -u-: pr. buttan ‘t. p.’, s. air. both f. ‘troba’, gr. φυτóν ‘palikuonis; augalas’, kartu su skr. bhūtá-m ‘esmė, būtis’, s. isl. buð f. ‘butas’ – atliepiniai šalia sl. *bytъ ‘gyvenimas, gyvenimo būdas’ : le. byt ‘gyvenimas, buitis’, br. быт ‘gyvenimo tvarka’.
Šaltinis:
SłPr I, 483
Antraštė:
bùtas
Reikšmė:
dzīvoklis, māja; priekšnams
Straipsnelis:
[Aptariami la. kalbos žodžiai iki šiol nebuvo etimologizuoti:] 6. La. buts ‘namo, pastato pamatai’ neįtraukta nei į ME, nei į EH. La. trm. buts giminiškas su lie. bùtas ‘dzīvoklis, māja; priekšnams’, pr. butten, buttan ‘namas’, s. air. both ‘pirkelė, namiūkštis, būda’, kimrų bod, gr. φυτóν ‘augalas’ [71], s. isl. búð ‘butas’, r. быт ‘gyvenimo būdas, gyvensena’, s. i. bhūtá-m ‘būtis, Wesen’. Toliau visi žodžiai sietini su la. bût, lie. bū́ti, pr. būton, boūt(on), sl. byti, av. būta- ‘tapęs, virtęs’ ir kt. (žr. taip pat dar Būga RR I, 603, II, 548; Endzelīns, Senprūšu valoda, 1943, 155 [ir kt. autoriai nurodyti]).
Šaltinis:
Breidaks 1969, 71–72
Antraštė:
bùtas
Straipsnelis:
Pr. buttan ‘namas’ siejamas su lie. bùtas ir pan. (žr. LKŽ I, 1212, plg. butà ‘taip pat’; la. bûte, būtene, bûti̇̃ba, bûtne. ME I, 360 neišvystė reikšmių, susijusių su būstu); le. byt, č. byt ‘būstas’, ‘butas’, luž. a. byće ‘gyvenamas namas’ ir pan. Taip pat plg. s. š. germ. būð ‘gyvenamas namas’, ‘lūšnelė’, v. v. ž. bōde, v. v. a. buode, būde, vok. Bude (plg. lie. būdà iš br. буда < v. v. ž. buode) ir t. t.; keltų *bhutā ‘namas’ : s. air. both ‘lūšna’ ir kt.
Šaltinis:
Топоров ПЯ A–D, 274–276
Antraštė:
bùtas
Straipsnelis:
S. air. both f., ā-kamienas ‘palapinė, pirtelė’. Turi būti gretinama su valų bod ‘būstas, buveinė’ Buvo lyginamas su vok. Bude, s. š. germ. bud, ang. booth iš *bhō(u)-tā (Stokes, KZ XXXI, 235), lie. bùtas: tai šaknis *bhew- ‘būti, gyventi’ (Zeitschrift für celtische Philologie, VI, 415), air. both, valų bod yra identiški veiksmažodiniam daiktavardžiui iš būti, archajiškas air. both (žr. buith), valų bod. Pokorny IEW, 148.
Šaltinis:
Vendryes LEJA, b74
Antraštė:
bùtas
Straipsnelis:
Būties veiksmažodžio būtojo laiko formos baltų ir slavų kalbose yra kilusios iš ide. šaknies *bhu-. Su ja siejamas ir lie. bùtas. Tolesnės leksinės paralelės: la. bute, pr. buttan ‘namas’, s. le. byt ‘gyvenimas, butas, habitatio’, č. byt, luž. a. byće ‘būstas’; s. isl. buð ‘būstas, lūšna’, s. air. both ‘lūšna’ rodo, kad *bhuH- konkreti leksinė reikšmė antriniu būdu atsispindi ir dialektuose, išvysčiusiuose ir išlaikiusiuose opoziciją *es-: *bhuH, būdingą būties veiksmažodžiams.
Šaltinis:
Иванов 1981, 181
Antraštė:
bùtas
Straipsnelis:
buttan (butan; turbūt nom. sg. n.) E 193 ‘namas’ [ir kt.]: lie. bùtas ‘t. p.’, kimrų bod ir s. isl. búð ‘butas’ ir kt. žr. Walde Pokorny II, 142.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 192
Antraštė:
bùtas
Straipsnelis:
Žodis priklauso indoeuropietiškam leksikos sluoksniui, jis turi atitikmenų dviejose kitose ide. kalbose arba bent vienoje ne slavų kalboje abiem kamienais. Jų atitikmenims būdingi šaknies vokalizmo skirtumai: lie. bùtas, pr. buttan n., gr. φυτóν (?); plg. s. i. bhūtá- n., s. r. быто n., бытъ m., č. byt m. etc. / lie. butà, s. air. both f., bret. bout (< *bhutā).
Šaltinis:
Stundžia 1994, 18
Antraštė:
bùtas
Straipsnelis:
[Nagrinėjami bevardės giminės prūsų kalbos daiktavardžiai.] Pr. buttan ‘maison’ (III, 53₁₃) veikiausiai yra (antrinės) vyr. gim. vns. gal. (plg. lie. bùtas), ne bev. gim. vns. vard. (kaip mano Mažiulis PKEŽ I 167).
Šaltinis:
Petit 2000, 32
Antraštė:
bùtas
Straipsnelis:
[Nagrinėjami bevardės giminės prūsų kalbos daiktavardžiai.] Pr. Buttan ‘das Haus’ (E 193) yra senas bev. gim. daikt., plg. s. i. bhūtám ‘existence’, gr. φυτόν > (vyr. gim. lie. bùtas, taip pat mot. gim. trm. butà).
Šaltinis:
Petit 2000, 37
Antraštė:
bùtas
Straipsnelis:
žr. žemė
Šaltinis:
Olander 2009, 124

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas