Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: cyrulis, šumpis, grabsterėti, baisėtis, druska, kaplys, micė, strėgti, židinys, tuskėti, urkioti, bryzėlė, kiaukt, grumblas, gaivus, nirsti, kvieslys, murmulys, klėtis, tetraitė, ėrištis.

Antraštė:

cỹrulis

Reikšmė:

vieversys

Straipsnelis:

Lie. vieversys – s. pr. werwirsis¹⁰⁴ [104 išnaša: Prūsų kalbos forma praktiškai būtų identiška lietuviškajai, jei atitiktų Smoczyńskio (IF XCIV, 310) siūlymą skaityti *weiwirsis] ‘vieversys’ (T.E.Z.). Fraenkel LEW, 1247; Trautmann BSW, 460; Endzelin 273; SD³ 406 (504) s.v. skowronek; LKA koment. 46 ir žem. 79: nėra distribucijos problemų. Šis onomatopėjinės kilmės žodis neturi ryšių už baltų arealo ir jo visiškai nėra latvių kalboje. Čia ‘vyturys’ vadinamas cīrulis (ME I 391 sg.), kuris taip pat onomatopėjinis ir lygintinas su slavų kalbose randamais pavyzdžiais r. čińkat' ‘čiauškėti’ ir ypač su bulg. čurulíkam ‘čiauška’, čurulíga ‘kuoduotasis vieversys’. Atvirkščiai, lie. cỹrulis taip pat reiškiantis ‘vieversį’ (Fraenkel LEW, 70; LKŽ II² 43 sg.; LKA loc. cit.; ME loc. cit.), gali būti skolinys iš latvių arba pagal paplitimą labiau galimas daiktas, kad iš kuršių¹⁰⁵ [105 išnaša: Šį vieversio pavadinimą lietuvių kalboje taip pat nurodo ir Lyberis s.v. vieversỹs. Dėl cỹrulis reikia pažymėti, jog Urbutis (Baltistica 1967, III (2), 234) pirmenybę teikia latviško skolinio hipotezei (cfr., be to, Fraenkel), bet neatmesdamas galimybės kalbėti apie onomatopėjinės kilmės autentišką lietuvišką žodį.]

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1992, 168

Antraštė:

cýrulis

Straipsnelis:

Straipsnyje aptariamas lietuvninkų vaidmuo latgalių etnogenezėje. Ciskodo šnektoje cýrulis yra paskolintas iš latgalių 1478–1519 m.

Šaltinis:

Garšva 1989, 64