Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dáiktas.

Antraštė:

dáiktas

Reikšmė:

Gegenstand, thing

Straipsnelis:

Pr. būdvardis dēigiskan šios kalbos paminkluose pavartotas tik vieną sykį (Enchiridione) ir verčiamas vok. kalbos žodžiu ‘mild, švelnus, atlaidus’ [144 [...] 147]. Savo veikalais J. Endzelynas (žr. FBR XV, 86–103; ZfslPh XVIII, 104–124; Senprūšu valoda, 1943, 157) sako, kad pr. dēigiskan taisytinas į dēngiskan ir pateikia pr. žodžių, kuriuose esą vietoj n yra i. Nemanau, kad J. Endzelyno siūlomas dēigiskan taisymas priimtinas, o ir jo pateikti tokį dalyką remią pavyzdžiai šiuo atveju yra netinkami [...] [148–158]. Be jau minėtų (žr. aukščiau), J. Endzelynas nurodydamas į tam tikros Enchiridiono prūsiškos ir vokiškos teksto dalies vienodumą, siūlo manyti, kad vok. adj. mild vertėjo esą buvęs laisvai išverstas (resp. pakeistas) pr. adj., reiškiančiu ‘dangaus, dangiškas’. Tokiam žodžio reikšmės aiškinimui prieštarauja V. N. Toporovas ir V. Mažiulis. Pirmasis (Топоров ПЯ А–D, 314) nurodo, kad vok. himmlisch prūsiškas atitikmuo rašomas dengniskas (su ngn). Mažiulio (PEŽ 1988, I, 185) teigimu n. v. a. leksemos mild, kurią J. Endzelynas pasigauna savo samprotavimams, semantiką turime atmesti, nes Enchiridiono vertimo metu mild reiškė ‘dosnus, freigebig’. Pr. dēigiskan V. Mažiulio galva apskritai netaisytina [159], tačiau: 1) skaidytina į dēig- + iskan (-isk- esąs antrinis būdvardžio formantas), 2) kamieną laikyti būdvardiniu vediniu *deiga- ‘dosnus’, 3) kamiene *deiga- laikyti slypint prabalt. *deig-/*dig- (lie. díegti ‘sodinti (augalus), einpflanzen’, dýgti ‘leisti daigą’), kuri yra ide. šaknies *dhēig-/*dhīg- ‘durti, smeigti’ tęsinys, 4) remiantis šita šaknimi pr. dēigiskan sieti su pr. deickton ‘vieta, Stätte’ (lie. dáiktas) bei pr. digno ‘kardo rankena, Schwertgriff’. Mažiulis mano, kad paliudyta pr. *deiga- reikšmė ‘švelnus, atlaidus, mild’ = ‘dosnus’ susiformuoja iš sememos ‘smulkus’ (‘feinkörnig, klein zerteilt’) ir galų gale kildintina iš veiksmažodžio reikšmės ‘smaigstyti’ (‘anstechen, spaten’). Toporovas (ПЯ А–D, 314) pr. dēigiskan skaito [deigiskan], tačiau žodžiui ‘dosnus, freigebig’ postuluoja ide. *dheig̑h- ‘molį ar tešlą minkyti’, o veiksmažodžiu besiremiančiam būdvardžiui *deig-iska- siūlo pirminę reikšmę ‘suminkytas, išminkytas’ > ‘minkštas’, iš pastarosios susiformavusios reikšmės ‘romus, geras, dosnus, gausus’ [160]. Ir Mažiulio ir Toporovo siūlomos dēigiskan etimologijos susiduria arba su fonetiniais, arba su semantiniais sunkumais. [29 išnaša: Spėju, kad s. lie. pekus m., pekas m. ‘gyvulys, galvijas, teliukas, telyčia’, pr. pecku acc. sg. neutr. ‘gyvulys’ yra ne senieji veldiniai, giminiški su s. i. páśuh m. ar lo. pecus, -oris neutr., o per pr. kalbą išplitę germanizmai. Suprantama, kad prūsai dėl įprasto svetimų spirantų keitimo (pr. p vietoj v. v. a. f <v> bei pr. k vietoj v. v. a. h) bei dėl neutr. galūnės daiktavardį nom.-acc. sg. v. v. a. vehe neutr. ‘galvijas, gyvulys’ (gretiminė forma vihe) paverčia *pekan] [161]. Siūlau laikyti, kad pr. lyties dēigiskan raidžių grupė ig = j, t. y. dēigiskan = [d'e:jiskan] […] [162–165]. Ankščiau pateikti faktai įgalina pr. dēigiskan fonetiškai interpretuoti kaip [d'e:jiskan] (kirčiuotas monoftongas e vietoj ei bei j vietoj g) [166]. Darybos požiūriu */d'a:jiskan/ yra būdvardis, -isk- vedinys, pamatuotas daiktavardžiu dāi- ‘dovana, Gabe’; plg. pr. deiwisk- ‘dieviškas’ : deiw(a)s ‘dievas’ bei pr. acc. sg. dāian, acc. sg. dāiai ‘dovana’ [...]. Sunku pasakyti, kokia forma rekonstruotina kaip nom. sg. Galima spėti, jog */d'a:jisk-/ pirminė reikšmė buvo ‘(noriai, mielai) dovanas teikiąs, duodąs’ → ‘dosnus, freigebig’, plg. lie. davus, davingas ‘dosnus’ : duoti, daviau. Aišku, mūsų siūlymai ne viską iki galo paaiškina, tai ateities dalykas.

Šaltinis:

Smoczyński 1992, 143–172

Antraštė:

dáiktas

Reikšmė:

priemonė, vieta, Gegenstand, thing

Straipsnelis:

Pr. deicktas ‘kas nors’, ‘vieta’ artimiausiai siejasi su lie. daiktas ‘priemonė’, ‘vieta’, la. daîkts; taip pat su lie. díegti, la. diêgt. Šalia baltiškų žodžių su senu priemonės sufiksu -ta- atkreiptinas dėmesys į žodžius su reikšme ‘dygti’ ir pan. (plg. lie. dáigas, daĩglius, daigà, díegas greta besiskiriančių reikšme la. daiga, daigs, daigle ir pan.). Antriniu santykiu susiję ir sl.: r. dial. дяглой ‘stiprus, sveikas’ ir t. t., дяг ‘ūgis’ ir pan.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 315–317

Antraštė:

dáiktas

Reikšmė:

Gegenstand, thing

Straipsnelis:

Lie. daiktas, la. daikts ‘daiktas; įrankis’, pr. deicton, deictan ‘vieta’, deicton ‘kas nors’, šie žodžiai paprastai siejami su lie. diegti la. diêgt. Semantinė raida: ‘tai kas įdurta, įsmeigta, įdiegta’ (pr. deicton ‘kas nors’ arčiausia reikšmė) → ‘vieta’ (pr. deicton, deictan, lie. daiktas ‘vieta’). Reikšmė ‘daiktas’ galėjo atsirasti iš reikšmės ‘aštrus, smailas daiktas, skirtas dūrimui, diegimui’ (plg. la. daikts ‘įrankis’).

Šaltinis:

Jēgers 1970, 84–85

Antraštė:

dáiktas

Reikšmė:

Gegenstand, thing

Straipsnelis:

Turbūt nėra žodžio, kurio daryba ir etimologija galėtų turėti tiek daug šaltinių, kaip ‘daiktas’. Šios reikšmės žodžiai ide. kalbose dažniausiai yra kilę iš tokių abstrakčių sąvokų: ‘kažkas’, ‘kas yra’, ‘kas atsitiko’, ‘darbas’, ‘nuosavybė’, ‘tai, ko reikia’, ir pan. Lie. daiktas giminiškas dygti, diegti, la. diegti ‘durti’, lo. fīgere ‘persmeigti, perdurti’ ir t. t. Semantinė raida: ‘kažkas išdygęs, išsikišęs’ → ‘išsikišęs daiktas’ → ‘pažymėtas daiktas’ → ‘(bet koks) daiktas’.

Šaltinis:

Buck 1949, 634

Antraštė:

dáiktas

Reikšmė:

Sache, vieta

Straipsnelis:

Pr. deickton (deikton; acc.) 63₂₂ ‘vieta’ [ir kt.] : lie. dáiktas ‘vieta, Sache’, la. daîkts² ar daîks ‘Sache’.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 196