Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
dėdė
.
Rezultatai
Antraštė:
dė̃dė
Straipsnelis:
Gr.
τήθη
f. ‘senelė’ […]. Reduplikuotas vaikų kalbos (nursery) žodis, galbūt kilęs iš onomatopėjos su aspiruoto garso disimiliacija. Vyriškos giminės formos paraleliškos baltų-slavų kalboms: s. sl.
dědŭ
m. ‘πρόγονος’, r.
ded
‘senelis’, lie.
dė̃dė
ir t. t. ‘senelis, dėdė’. Etimologija nežinoma, n. frigų
daditi
(dat.) ‘teta’, plg. Haas, БЕ 1966, X, 105–106. Dar žr. Risch, Museum Helveticum : Schweizerische Zeitschrift für klassische Altertumswissenschaft = Revue suisse pour letude de lantiquite classique, 1944, I, 119.
Šaltinis:
Chantraine DEG
IV (1), 1113
Antraštė:
dė̃dė
Straipsnelis:
Lie.
dė̃dė
daugelio kalbininkų laikomas skoliniu iš slavų, tačiau yra pagrindo jį laikyti savu, siejant su gr.
τήθη
‘senelė’,
τηθίς
‘teta’. Be to, gali būti vaikų kalbos žodis, savarankiškai atsiradęs lietuvių kalboje.
Šaltinis:
Sabaliauskas 1966a
, 13
Antraštė:
dė̃dė
Straipsnelis:
Kokiais objektyviais kriterijais remdamiesi kalbininkai, etimologinių žodynų autoriai tvirtina, kad lie. kalbos žodis
dėdė
giminiškas r., br.
дядя
, bet lie.
lėlė
– paskolintas iš br.
ляля
arba kad lie.
klodas
– giminiškas r.
клад
, bet žodis
sodas
– jau skolinys iš slavų
sad
ir t. t.
Šaltinis:
Laučiūtė 1977
, 93
Antraštė:
dė̃dė
Straipsnelis:
Lie.
dėdė
, r.
djadja
: s. sl.
dědŭ
‘senelis’. Visi šie žodžiai priklauso vaikiškų žodžių (nursery words)
tata, atta, dada
tipui.
Šaltinis:
Buck 1949
, 114
Antraštė:
dė̃dė
Straipsnelis:
Sl.
dědъ
galėjo būti kilusi iš ide.
*dhēdh-
‘senis, senė’, iš kurios prasminės gijos eina prie reikšmės ‘tėvo brolis’, kartu ir prie tėvo pavadinimo [70]. Baltų kalbose nėra patikimų atitikmenų, nes lie.
dė̃dė
ir
diẽdas
‘senis’ yra skoliniai iš rytinių slavų. Beje, P. Trautmannas numano seną bl.-sl.
*dēda-
, buvusią baltiškų ir slaviškų žodžių pagrindu.
Šaltinis:
Трубачев 1966
, 69–70
Antraštė:
dėdė
Straipsnelis:
Ir būtent tyrinėdami šitą vėlyvą leksiką, bendrą baltams ir slavams, susiduriame su didžiausiais sunkumais, norėdami atskirti giminiškus žodžius nuo skolinių. Kokiais objektyviais kriterijais remdamiesi, kalbininkai, etimologinių žodynų autoriai tvirtina, kad lietuvių kalbos žodis
dėdė
giminiškas r., br.
дядя
, bet lie.
lėlė
– paskolintas iš br.
ляля
, arba kad lie.
klodas
– giminiškas r.
кляд
, bet žodis
sodas
– jau skolinys iš slavų
sad
ir t. t.
Šaltinis:
Laučiūtė 1977
, 93
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas