Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dėklas, suvilkti, bukovas, svotas, slankė, bausmė, artavoti, demantas, gūdus, kajikas, kilus, scurbti, bėrokas, žuberklas, loma, dėkla, skaistus, kruvinas, plakti, spurgas, daugi, daugia, pasėlys, vienakas, dvarininkas, snaudalius, kana, ragės, sodinti, nartas, tekėlas, knaiptis, drebnas, cyrulis, delikatnus, ž, pempė, stimburys, salpa, ciktuoti, medeine, surbti, pietmonis, kimonai, įnikti, neprietelius, dėjos, musis, sriautas, gurdulys, palubys, skrabti, trumitta, cisnagas, verkauti, pastrielka, rinšvynis.

Antraštė:

dėklas

Straipsnelis:

[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. дзякло́ (дзя́кла, дякло) ‘toks mokestis grūdais, pyliava, duoklė’, žr. Jablonskis LŽ 25, 48–65, 310 t., 331, 348, plg. SJP I 633 (dziakło, dziakla, dziakieł ir kt.). Šaltiniu laikytinas, kaip nurodė jau Potebnia, lie. *dėklas (pirminė reikšmė ‘grūdų dedamasis (seikėjamasis) indas’), žr. Skardžius Russisch-weissrussisches дякло (дзякло) […]– LP VII (1959) 265–270 (sunkiau įsivaizduoti, kad br. žodis būtų išriedėjęs iš lie. *dėklą, kurio dar ir pats egzistavimas, ypač spėjama reikšme, labiau abejotinas). Le. dziakło yra paimtas iš baltarusių kalbos (SJP I 633, Briukneris SEJP 108 ir kt.): tiesiai iš lietuvių kalbos jo negalima kildinti dėl -dz-, nes nepagrįsta galvoti, kad šį žodį lenkai turėję jau XII a., kada jų d’, t’ pavirto afrikatomis. Tas pats dz- baltarusių žodyje rodo, jog šis žodis pasiskolintas ne vėliau kaip XIV a. (plg. Karskis Б I (1955) 345). Plg. XV a. pirmos pusės lotyniškų dokumentų parašymus dziakla, dzyacla.

Šaltinis:

Urbutis 1969a, 55–56