Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dėklas, ravėti, šalis, atuodogiai, garlė, aržus, sembertas, ūmas, zeidokas, kamzelka, baltasis, suptonas, mandaras, dirvonas, apvaryti, audinis, smidrus, tolydus, brazdas, kedilis, leberis, godoti, gaidra, kaktas, bernas, auryti, kramas, vyras, arpas.

Antraštė:

dėklas

Straipsnelis:

[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. дзякло́ (дзя́кла, дякло) ‘toks mokestis grūdais, pyliava, duoklė’, žr. Jablonskis LŽ 25, 48–65, 310 t., 331, 348, plg. SJP I 633 (dziakło, dziakla, dziakieł ir kt.). Šaltiniu laikytinas, kaip nurodė jau Potebnia, lie. *dėklas (pirminė reikšmė ‘grūdų dedamasis (seikėjamasis) indas’), žr. Skardžius Russisch-weissrussisches дякло (дзякло) […]– LP VII (1959) 265–270 (sunkiau įsivaizduoti, kad br. žodis būtų išriedėjęs iš lie. *dėklą, kurio dar ir pats egzistavimas, ypač spėjama reikšme, labiau abejotinas). Le. dziakło yra paimtas iš baltarusių kalbos (SJP I 633, Briukneris SEJP 108 ir kt.): tiesiai iš lietuvių kalbos jo negalima kildinti dėl -dz-, nes nepagrįsta galvoti, kad šį žodį lenkai turėję jau XII a., kada jų d’, t’ pavirto afrikatomis. Tas pats dz- baltarusių žodyje rodo, jog šis žodis pasiskolintas ne vėliau kaip XIV a. (plg. Karskis Б I (1955) 345). Plg. XV a. pirmos pusės lotyniškų dokumentų parašymus dziakla, dzyacla.

Šaltinis:

Urbutis 1969a, 55–56