Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
dėti, dedu, dėjau
.
Rezultatai
Antraštė:
dė́ti, dedù, dė́jau
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją
pirminę
leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Dėti. Lie.
dė́ti, dedù, dė́jau
(la.
dêt, dêju ‘dėti kiaušinius’), pr.
*dīt
junginyje
sen senditans rānkans
(acc. pl.) ‘su sudėtomis rankomis’, s. sl.
děti
, s. le.
dziać
iš ide.
*dhē-
. Senas reduplikuotas atematinis praes. dar yra išlikęs: s. lie. 1 sg.
demi
, 2
desti
iš
*de-d-mai
,
*de-d-ti
(plg. s. sl.
deždǫ
≤
*de-d-i̯o-
. Šio poveikio buvusios būklės rezultatas žymi lie.
dė̃vi
‘nešioja’ iš pradžių perfektas
*dhe-u̯-ei(t)
‘apsirengė’.
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 237
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas