Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dėvėti.

Antraštė:

devė́ti

Straipsnelis:

[Kai kurių baltų veiksmažodžių, kilusių iš ide. reduplikuotų prezensų ar perfektų, šaknies balsis atspindi šakninių aoristų vokalizmo įtaką. Pvz.:] lie. devė́ti, dė̃vi ‘wear (clothes)’ (plg. s. i. dadháu), su šaknies vokalizmu iš aor. *dʰē‑t.

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2005b, 126

Antraštė:

dėvė́ti

Reikšmė:

być ubranym, nosić ubranie

Straipsnelis:

[Straipsnyje aptariamos bendrų baltų ir slavų kalbų žodžių etimologijos.] […] 5. S. sl. oděvati ‘ubierać’ ir lie. dėvė́ti ‘być ubranym, nosić ubranie’. Priešingai paplitusiai nuomonei, negalima rasti genetinio ryšio tarp segmento [v] žodyje lie. dėviù ir perfekto žymiklio -u̯- formoje s. i. dadháu ‘położyłem, postawiłem’. Kiekvienas iš šiųdviejų darinių galėjo būti atsiradęs nepriklausomai vienas nuo kito jau atskirose kalbose. Veiksmažodis lie. dėvė́ti yra tokio pat tipo verbum denominativum kaip ir stovė́ti ‘stać’ (iš *stóvas ‘stojąci’) ir norė́ti ‘chcieć’ (iš nóras ‘chęć’). Pagrindą jam davė vardažodis *dē-u̯ā- < ide. *dʰeh₁u̯o- veiksmažodinio būdvardžio reikšme ‘odziany, okryty czym’, o vėliau ir substantyvizuota ‘odzienie, ubiór’. *dē- < ide. *dʰeh₁ ‘położyć, kłaść’, plg. lie. dė́ti, ypač apsidė́ti ‘ubrać się, okryć się (przed zimnem), włożyć szapkę’. Atitinkamas vardažodis išliko slavų kalbose. Plg., viena vertus, s. le. odziew, -a ‘odzież, odzienie, ubranie, szaty’ < *oděvŭ, iš veiksmažodži o-dě-ti, odeždetŭ s. sl. ‘odziać, ubrać’ […], kita vertus, iš *oděvŭ padarytą denominatyvinį veiksmažodį s. sl. oděvati, s.-kr., slov. odévati, r. odevátь, s. le. odziewać, č. odvat (s. č. odievati) [išn. 3: denominatyvinėje daryboje slavų kalbose vartojama priesaga -ā- (*dēu̯-ā-), kuri yra izofunkciška priesagai -ē- darinyje lie. dėvė́ti < *dēu̯-ē-]. […]

Šaltinis:

Smoczyński 2006, 348

Antraštė:

dėvė́ti

Straipsnelis:

[Aptariama ilgųjų balsių raida bei Kortlandto siūlomos cirkumfleksinės priegaidės galimybė baltų ir slavų kalbose.] Kortlandtas (1989, 111) lie. stovė́ti, stóvi, dėvė́ti, dė̃vi gretina su s. i. vns. 1/3 asm. perfektu tastháu, dadháu. Dė̃vi cirkumfleksas netikėtas ir greičiausiai senas. Ide. 3 sg. *dʰe-dʰóh₁-u̯ > bl.-sl. *dʰe-dʰḗu (vokalizmas iš aoristo *dʰḗ-t) → *dʰḗu (dereduplikacija) > *dʰē̃u (Rasmusseno taisyklė), kuris leidžia atstatyti visą paradigmą (žr. Villanueva Svensson 2008, 193⁴³).

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2011a, 19