Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dažnas.

Antraštė:

dãžnas

Straipsnelis:

Pr. kudesnammi (turbūt taisytina į kudesnimma) 13₃₀ ‘taip dažnai, so oft’ [ir kt.]; ku- resp. ko- neutr. instr. sg. nuo kas bei *deznima- (super.) giminiškas su lie. dãžnas, la. dažs, lie. dežnaĩ ‘oft’, žr. Būga, Aistiški studijai, 1908, 70 bei (?) la. daza arba dazums ‘daugybė’.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 245

Antraštė:

dãžnas

Straipsnelis:

Pr. kudesnammi ‘taip dažnai kaip’, ‘kuo dažnai’ – sudėtinis žodis, kurio pirmąją dalį sudaro pron. instr. sg. neutr. ku-, atitinkamai ko- (iš prabl. *kō < ide. *kᵘ̯ō, žr. Stang, Vergleichende Grammatik der baltischen Sprachen, 1966, 49), iš kas, o antrąją – desnima Endzelynas laikė superlatyvu iš adj. arba adv. su reikšme ‘dažnas’ [225]. Pastaroji siejama su lie. dažnas, dažnùs, dažnis (adj.), bet ir pron. indef. dėl reikšmių ‘ne vienas’, ‘daugelis’; su kitu vokalizmu, plg. lie. dial. dežnaĩ adv. Iš latvių kalbos atitikmenų plg. dažs ‘kitas’, ‘vienas kitas’ (ME I, 446), dažāds ‘įvairus’, ‘skirtingas’, ‘įvairialypis’, bet ir daza (EH 310), dazums ir pan. Iš adv. plg. lie. dažnaĩ, dažniaĩ (dežnaĩ), la. dial. dažai ‘dažkārt’ [226]. Semantiniu požiūriu senesnę stadiją atspindi lie. dažnas reikšmėmis ‘ne vienas’, ‘tūlas’.

Šaltinis:

Топоров ПЯ K–L, 224–227

Antraštė:

dãžnas

Straipsnelis:

Lie. dãžnas, (-à), giminiškas pr. ku-desn-ammi (so offt) II 15₂, paprastai pirmiausia darybiškai siejamas su la. dažs ‘kai kas’ (ME I, 446; Endzelīns 1943, 198; Skardžius 1943, 198; LEW 84; Otrębski 1965, 167; PJa K–L, 224tt.). Tačiau pagrįstesnė regis Mažiulio (PKEŽ II, 290–291) mintis, kad šie žodžiai padaryti iš veiksmažodžio, giminiško la. de-z-êt ‘mušti’, lie. dė́ti. Antai senas veiksmažodinis būdvardis lie. lãbas (plg. la. labs, pr. labs (guter) III 51₂₀ : *labh- ‘tverti, griebti’, žr. IEW 852; LEW 327; PJa K–L, 401tt.; PKEŽ III, 14–15) irgi turi variantą su -nas: lãbnas, (-à) ‘geras’ (LKŽ VII, 7). Kita vertus, galbūt dėl būdvardžio viẽšas, (-à), išriedėjusio iš ide. *u̯eik’- ‘kaimas’ (plg. Skardžius 1943, 404; LEW 1244tt.), antrinio ryšio su vardažodiniu veiksmažodžiu viešė́ti (dėl pastarojo kilmės žr. Karaciejus 1986, 29tt.) atsirado variantas viẽšnas (-à) ‘viešas’ (LKŽ XIX 281).

Šaltinis:

Ambrazas 2005, 16