Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: daba, liūtis, bingus, pliudrės, galąsti, trempti, kasiklis, pilus, austis, elvėdė, melmuo, nuolaidus, žiaunoti, parankiai, palikutis, borsukas, danginis, cina, bausmė, pautas, vynyčia, skliūras, ausis, paunksmė, gobšus.

Antraštė:

dabà

Straipsnelis:

Šalia Ch. Stango nurodytų baltų žodžių [paskolintų finų] reikėtų pridėti: […] lie. dabà – finų tapa.

Šaltinis:

Schmid 1975b, 327

Antraštė:

dabà

Reikšmė:

gamta, savybė, charakteris

Straipsnelis:

Prasl. – dobati ir pragerm. – daban formų bendra reikšmė – ‘pritaikyti, priderinti, daryti tinkamą, patogų’ (S. Feist, Vergleichendes Wörterbuch der gotischen Sprache, 3 leidimas, 1939, 176). Prasl. dobati – vardažodinis veiksmažodis iš doba. Šis turi baltiškų atitikmenų: lie. dabà ‘gamta, savybė, charakteris’, la. daba ‘(giminė) rūšis, charakteris’, dabât ‘patikti’ ir kt. Autorius nurodo tokius slaviškus atitikmenis su kitokia darybine struktūra: dobъrъ, doblь, debelъ [156]: s. sl. добръ, r. добрый, bulg. добър, s.-kr. до̏бар, č. dobrý, le. dobry, s. sl. доблии, s. r. добль ‘narsus, kilnus’, slov. dobelj ‘gabus, tinkamas’ ir kt.). Taigi pradinė reikšmė susijusi su gamtos kuriamosiomis jėgomis, su vaisingumu. Plg. pr. debīkan ‘didelis’, la. dablš ‘stiprus, vešliai augantis’, lie. dabà ‘gamta’, s. sl. доба ‘palankus laikas’. Šie ir kiti samprotavimai leidžia manyti, kad praslaviškoji forma yra prasiskverbusi į pragermanų kalbą [157].

Šaltinis:

Мартынов 1963, 156–157

Antraštė:

dabà

Reikšmė:

dar, dabar

Straipsnelis:

Pr. *dab- atstatoma pagal vietovardžius: nom. pl. Dabote, Dabune, Dabore, Dabutte ir kt. Milewski, Ieur. imiona, 1969, 119 sieja su lie. dabà ‘dar, dabar’ (la. daba), plg. r. дóбa, s.-kr. до̏ба ir kt. Savukynas LKK 1962, V, 192 sieja su lie. daburỹs, duburỹs (plg. dabstýti). Tikriausiai yra galimos dvi šaknys.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 281

Antraštė:

dabà

Straipsnelis:

Lie. dabà (S. Dauk, J) / dãbas (iš „Aušros“) ‘prigimtis, būdas’, la. daba ‘gamta; būdas’ paprastai laikomi giminiškais sl. *doba ‘būdas; laikas’ (Trautmann 42-3; Fraenkel 79; Vasmer I 520; ESSJ V 38-9). Jie priklauso baltų ir slavų leksikos sluoksniui. Lie. dãbas, matyt, yra „Aušros“ naujadaras.

Šaltinis:

Stundžia 1994, 23