Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dailyti, rauti, lekus, pastas, žibirklas, šakutė, maka, krūtis, gairė, vanoti, baugus, bobą mušti, drebezos, drebėznos, algininkas, šaltinis, pasijos, guogas, budrus, gaugaras, kygždinti, viešpatis, dumšlė, kautas, bridnus, jupikas, pagalbininkas, šiubinbrolis, nėščias, trėkti.

Antraštė:

dailýti

Straipsnelis:

[Pateikiame pavyzdžius, rodančius, jog kai kada sl. kalbose išlieka visos darybos grandys, o bl. kalbose atskirų dalių pasigendama:] Prasl. *dělъ (bulg. дял ‘dalis, Teil’, č. díl ‘t. p.’ [ir kt. pvz.]) yra prasl. veiksmažodžio *děliti (s. sl. ДѢЛИТИ ‘dalinti’ taip pat ir kitose sl. kalbose) darybos pamatas. Bl. kalbose aptinkame neabejotinai išvestinių veiksmažodžių (plg. lie. dailýti ‘dalinti, teilen’), tačiau pasigendame atraminio daiktavardžio kamieno (lie. būtų *dailas ‘dalis, Teil’). Šitiekos užteiktų prielaidai apie atskiro veiksmažodžio skolinimąsi iš sl. į bl. kalbas (arba bl. kalbos netekusios to žodžio?).

Šaltinis:

Trubačev 1979, 149

Antraštė:

dailýti

Reikšmė:

dalinti

Straipsnelis:

Pr. dīlants ‘darbininkas’ daugelis laikė skoliniu. Tam prieštaravo Endzelīns, Senprūšu valoda, 1943, 160. Jēgers, KZ 1966, LXXX, 84, 86 pradine forma laikė *dīla-, siedamas ją su *dī- (: *dai-). Dėl to nurodomas ryšys su lie. dailýti ‘dalinti’ ir su su juo susijusiu dáilyti ‘puošti’ (plg. dailė̃, dailùs, la. daiļš, daiļums ir pan.), taip pat su sl. *děliti ir *dělati, plg. s. sl. ДѢЛЬ ‘dalis’ ir ДѢЛО ir kt. Spėjama semantinė raida iš ‘dalinti’ per ‘apdirbti’ (plg. bulg. дялам, lie. dailìdė, dáilyti [340] ir t. t.) į ‘daryti’ (pr. dīlants, dīlas, sl. *dělo, *dělati ir kt.).

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 339–340

Antraštė:

dáilyti

Reikšmė:

puošti

Straipsnelis:

žr. dailyti ‘dalinti’

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 339–340

Antraštė:

dailýti (daĩlo, -ė)

Reikšmė:

dailinti

Straipsnelis:

Go. dails, s. sl. dêlъ ‘dalis’ ir t. t. gretintini su lie. dial. dailýti (daĩlo, -ė) ‘dailinti’.

Šaltinis:

Urbutis 1964, 263