Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: dantis.

Rezultatai

Antraštė:: dantìs
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] ‘Dantis’ išsaugojo ide. pavadinimą *(e)d-ont-, t. y. sudaiktavardėjusį esamojo laiko šaknies *ed- ‘valgyti; ėsti’ dalyvį: lie. dantìs, dantiẽs (priebalsinis kamienas išlaikytas: s. lie. ir dial. dantes nom. pl., dantų̃ gen. pl.), pr. dantis ir dantimax (≤ *danti-makas) ‘dėsna’, pažodžiui ‘dantų maišelis’. Sl. kalbose giminiškas yra ‘dėsnos’ pavadinimas: *dęsna, s. le. dziąsna arba *dęslo, le. dziąslo – šaknies *d(e)nt- vediniai, plg. lo. dens, dentis ‘dantis’.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 222

Antraštė:: dantìs
Straipsnelis:: Pr. dantis E 92 ‘dantis’ : lie. dantìs, s. v. a. zand, kimrų dant, lo. dēns (gen. dentis), skr. dan (acc. dantam) ir kt. žr. Walde Pokorny I, 120.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 194

Antraštė:: dantìs
Straipsnelis:: Oset. dœndag 1. ‘dantis; krumplys; rato stipinas’, 2. ‘nešvarių jėgų veikimas; ištvirkimas’. Kaip ir kiti anatomijos terminai, priklauso vien iranėnų fondui (plg. kom ‘burna’, yvzag ‘liežuvis’, cœst ‘akis’, qūs ‘ausis’). Kilęs iš dantan-. Antrojo balsio ilgumas atspindi seną vardininko formą dantā. Priaugimas -g (← -ka), kaip ir daugeliu kitų atvejų: fœndag ‘kelias’, yvzag ‘liežuvis’ ir kt. Žodis gausiai paliudytas ide. kalbose: persų dandān, pahlavi dandān, kurdų dudan, balodžų dendāŋk (Morgenstjarne, Norsk Tidskrift for Sprogvidenskab V 43), dantān, šugnų δandōn, δẹndōn, δindūn, iškašmų dond, jagnobų δand, sogdų *δandāk (δnk), sakų dandaa (iš *dantaka), mažybiškai, dandāka, av. dantan-, s. i. danta-, čigonų denda, lie. dantis, go. tunþus, ags. tand, vok. Zahn (iš *tand), gr. ὀδών, ὀδόντος, lo. dens, dentis, bret. dant ir kt. Reikšmės raida ‘dantis’ → ‘rato stipinas’ paliudytas ir kitose kalbose, pvz., lezgų dendz (iš persų?) ‘rato stipinas’.
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ I, 355

Antraštė:: dantìs
Straipsnelis:: Trautmanno (Wb) pratarmėje paminėti archaizmai, tokie kaip lie. dantìs ar sẽnas, nėra argumentai, patvirtinantys baltų-slavų bendrijos egzistavimą, nors autorius vykusiai laiko jų slaviškų atitikmenų išnykimą tik atskiros slavų bendrijos laikotarpio dalyku.
Šaltinis:: Kuryłowicz 1957, 72

Antraštė:: dantìs
Straipsnelis:: Pr. dantis pirmiausiai siejasi su lie. dantìs, s. i. dán (acc. dántam), av. dant(an), ž. persų dandān, oset. dändāg, arm. atamn, lo. dēns, dentis, s. air. dêt, air. dêad, s. bret. dant, galų dant ir kt. Pr. ir lie. dantis neatitinka *dn̥t- ir *dent- tęsinių. Visi šie žodžiai laikomi *ed-ent- formos tęsiniais.
Šaltinis:: Топоров ПЯ A–D, 299–300

Antraštė:: dantis
Straipsnelis:: Nors […] pr., kaip ir lie. žodis, kilęs iš bl. *dantìs m. ‘dantis’, šis – iš ide. *(ə₁)don-t (plg. gr. ὁδών / ὀδούς, s. v. a. zand) […]. Priešingai, šį bendrą ide. veldinį latviai pakeitė naujesniu ryt. ide. zuobs (kaip ir slavai žodžiu zǫbъ); senovėje zuobs reiškė, žinoma, tik krūminius dantis, plg. s. i. jámbhaḥ, gr. γομφίοι ὀδóυτες.
Šaltinis:: Euler 1983, 36

Antraštė:: dantìs
Straipsnelis:: Jotvingių dontiʃ ‘dantis’, plg. lie. dantìs, pr. dantis, bet la. zùobs.
Šaltinis:: Zinkevičius 1985b, 71

Antraštė:: dantìs
Straipsnelis:: Lie. dantìs, pr. dantis, s. sl., r. desna, s. i. dán, acc. sg. dántam, arm. atamn, gr. odṓn, acc. sg. odónta, eol. édontes, lo. dēns, s. air. dēt-, kimrų, bretonų dant, s. v. a. zand, s. isl. tonn, go. tunþus ‘dantis’. Ide. *dent-, *dont-, *dn̥t- ‘dantis’ (greičiausiai iš aoristo dalyvio iš *ed- ‘valgyti’).
Šaltinis:: Steinbergs 1996–1997, 28

Antraštė:: (dantis)
Straipsnelis:: Dažnai gerai dokumentuotose ide. etimologijose būna praleidžiami slavų kalbų pavyzdžiai. Pvz., ide. **H₁dont- ‘dantis’ (žodžio **H₁ed- ‘valgyti’ dalyvis) turi kontinuantus indų-iranėnų, armėnų, graikų, italikų, keltų, lietuvių ir prūsų kalbose (Pokorny 1959: 289). Slavų kalbose jį pakeitė žodis *zǫbъ, latvių – zùobs, albanų – dhamb ~ dhëmb, tocharų A – kam, B – keme (visi iš ide. *ǵombʰo-). Vis dėl to galima pirminį etimoną rasti ir tose baltų bei slavų kalbose, kurioje jis pirmine reikšme nėra išlikęs, pvz., la. duntas ‘dantenos’ (ir pr. dantimax ‘t. p.’), sl. *dęsna ‘t. p.’ < *dent-snā (Fraenkel 1962–1965: 82; Machekas [1968: 11] neigia čia buvus darybinę priesagą *-sn-, kuri paprastai jungiama prie veiksmažodinių šaknų, ir spėja buvus dūrinį *dent-moksnā, kurio antrąjį dėmenį rekonstruoja remdamasis lie. makšnà, sl. mošьna).
Šaltinis:: Blažek 2009, 37

Antraštė:: dantìs
Straipsnelis:: Kai kurios paveldėtos leksemos yra išlaikiusios pirminę formą: ide. *h₁d-ont- ‘tooth’ > lie. dantìs.
Šaltinis:: Petit 2010, 173

Antraštė:: dantìs
Straipsnelis:: Turint omenyje, kad nemažai pirminių priebalsinio kamieno žodžių yra išlaikę priebalsinio linksniavimo pėdsakų tiek baltų, tiek slavų kalbose, pvz., lie. dantìs, šuõ iš ide. *h₁dont-, *k̑u̯on-, gali būti, kad vienskiemeniai kamienai buvo išlaikę savo pirminį kirčio mobilumą baltų-slavų prokalbėje, tačiau negalima teigti, kad šių kamienų kirčio mobilumas atlikęs bent kiek reikšmingesnį vaidmenį baltų ir slavų kalbų balsinių kamienų paradigminio kirčio mobilumo raidoje.
Šaltinis:: Olander 2009, 98