Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
daũg
Straipsnelis:
Alb. ndodh, ndodhem ‘(atsitiktinai) atsirasti’, i ndodhur ‘paslaugus’, ndodhí ‘įvykis’. Alternatyvinis gretinimas su gr. τεταγών ‘tas, kuris ima, griebia’ bei su lo. tango ‘liesti’ arba su go. tēkan ‘liesti’ nebuvo visuotinai priimtas. Alb. žodis susijęs su gr. τεύχω ‘gaminti, apdirbti; paruošti (valgį)’, τυγχάνω ‘pasiekti; atsitiktinai susitikti’, intr. ‘atsitiktinai atsirasti’, vok. yra taugt ‘apsimoka, galima tarnauti’, tüchtig ‘miklus, apsukrus, gabus’, air. dual ‘padorus, tinkamas’, [lie. daũg]. Alb. ndodh pagrindas yra *n-todh, *en-todh, kaip spėjama, iš pirminio *tēug̑h-. Ši forma kiekybine apofonija gali būti susijusi su gr. τεύχω bei su veiksmažodžio τυγχάνω būsimuoju laiku τεύξομαι.
Šaltinis:
Çabej 1964d, 89–90, 111
Antraštė:
daũg
Straipsnelis:
Gr. τυγχάνω ‘pasiekti, paliesti, sutikti’ [1142…]. Etimologinis ryšys su τεύχω ‘daryti, gaminti’ yra visuotinai pripažintas, plg. Snell, The journal of Hellenic studies 1973, XCIII, 178. Su priesaga -άνω gr. τυγχάνω išreiškia procesą, kurio riba yra numatoma, iš čia kilusi reikšmė ‘pasiekti, sutikti’ bei ‘susitikti, pasireikšti’, plg. dar kt.Chantraine darbus [...]; Kuiper, Die indogermanischen Nasalpräsentia, 1937, 156. Gretinama su keliais germ., baltų-slavų bei keltų kalbų žodžiais: germanų – go. daug, s. v. a. toug ‘būti naudingam’, iš kur s. v. a. tuht ‘šaunumas, jėga’, ang. doughty ‘šaunus, drąsus’, baltų – lie. daũg, slavų – r. djúžij ‘stiprus, galimas’, keltų – air. dūal ‘kas tinka’ ir t. t., ide. *dheugh-/dhugh-. Dar žr. Pokorny IEW, 271.
Šaltinis:
Chantraine DEG IV (1), 1142–1143
Antraštė:
daũg
Straipsnelis:
Pr. *daug- atstatoma, remiantis vietovardžiais: Dawgayn, Dowgepywe, Daugil ir kt. Siejama su lie. daũg, la. daũdz, č. duh ‘jėga’, s. r. дуг, le. dużo, duży ir pan. (žr. Endzelīns J., Senprūšu valoda, 1943, 154).
Šaltinis:
Топоров ПЯ A–D, 307–308
Antraštė:
daũg
Straipsnelis:
Lie. daũg (taip pat tikriniai daiktavardžiai Daugis, pr. Daugis), la. daũdz ‘daug’ – artimiausi atliepiniai šalia sl. *dužь šiaur. ‘labai stiprus, galingas, sveikas, magnus, grandis’: le. duży ‘t. p.’, s. r. XII a. дюжии (su antrine palatalizacija, žr. Brückner, KZ XLIII, 319): доужии ‘stiprus, galingas’ [...], r. дю́жий ‘aukštas, stiprus, sveikas’, adv. дýже, дужó : дю́же, дюжó ‘labai stipriai’. Sl. žodžiai – tai vedinys iš neužfiksuoto sl. *dugъ. Ima pradžią iš ide. *dhough-o greta dheugh- ‘suartėti, susijungti; ištraukti, melžti; išdalinti’. Iš kitų ide. kalbų čia priklauso: go. daug 3 sg. praet.–praes. ‘tinka, yra reikalingas’, s. v. a. toug ‘t. p.’, gr. τυγχάνω ‘pasiekti’ : τεύχω ‘padaryti, atlikti’, air. dūal ‘atsakyti’.
Šaltinis:
SłPr V, 118–119
Antraštė:
daũg
Straipsnelis:
žr. džiaugtis
Šaltinis:
Kazlauskas 1970a, 254–256
Antraštė:
daũg
Straipsnelis:
Jotvingių daug ‘daug’, plg. lie. daũg, bet la. daũdz, o pr. tūlan.
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b, 71
Antraštė:
daũg
Straipsnelis:
[Aptariama semantinė būdvardžių motyvacija slavų kalbose.] Lie. daũg, la. daudz yra artimiausi prasl. *dužь, kilusiam iš prasl. *do̧gъ ‘siła, moc; zdrowie’ (plg. s. le. duży ‘mocny, silny’), kuris yra giminiškas *dhengh- ‘osiągnąć; uchwycić’, ‘mocny, krzepki; szybki’ (Pokorny 1959, 250).
Šaltinis:
Jakubowicz 2003, 404
Antraštė:
daũg
Straipsnelis:
[Aptariama medžiaga, rodanti baltų ir slavų skolinimąsi iš nepaliudytos „temematų“ kalbos, kaip pasiūlė G. Holzer, Entlehnungen aus einer bisher unbekannten indogermanischen Sprache im Urslavischen und Urbaltischen, Viena: Akademie der Wissenschaften, 1989.] Sl. tъkъ ‘zusammenpassend’ < *tuko- < *dhugho-, gr. teúkhō ‘mache zurecht’, s. ang. dugan ‘nützen, passen’, lie. daũg ‘viel’. Ši etimologija yra geresnė negu sieti su gr. túkos ‘Hammer’.
Šaltinis:
Kortlandt 2004, 256
Antraštė:
daũg
Straipsnelis:
Le. duży etc. kildintina ne iš sl. *dužь (← *dugъ < ide. *dheugh-, plg. lie. daũg, la. daũdz, go. daug, s. v. a. toug [SP; ESSJ; Pokorny 1959)]), o iš sl. *dǫžь (← *dǫgъ < ide. *dhengh-), nes jo pirminė reikšmė neabejotinai buvusi ‘stiprus’, o visi bandymai rekonstruoti dvi skirtingas šaknis sl. *dǫgъ ir *dugъ yra dirbtiniai.
Šaltinis:
Jakubowicz 2009, 135–138
Antraštė:
daũg
Reikšmė:
viel
Straipsnelis:
žr. džiaugtis
Šaltinis:
Bammesberger 1994b, 13

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas