Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dausas, pasak, vigrus, vardas, pasamonai, kopa.

Antraštė:

daũsas

Straipsnelis:

Lie. daũsas – artimiausias baltų atliepinys šalia sl. *duchъ ‘vėjo pūtimas, gūsis; kvapas, atneštas vėjo; kvėpavimas’: slov. dúh ‘kvapas; smarvė’, le. duch psn. ir dial. ‘kvapas, kvėpavimas’ nuo XIV a., s. bažn. ir bažn. sl. доухъ ‘kvėpavimas; vėjas; siela’, s. r. доухъ ‘vėjo dvelktelėjimas’, r. дух ‘kvapas, kvėpavimas’, br. дух ‘t. p.’. Tai baltų slavų *daus-a-. Pirminis nomen actionis > nomen acti su pastoviu vokalizmu ou kilo iš ide. *dheu-s- ‘pūsti, dvelkti, dulkėti; garuoti’. Apie ryšį su sinonimišku *dhu̯es- (lie. dvẽsti, la. dvèst, dvest dvešu, dvesu ‘pūsti; kvėpuoti’, žr. Kuryłowicz L’Apophonie en indo-européen, 1956, 150. Žodis *duchъ kyla iš *dheu-s, kaip lie. dvasas iš *dhu̯es-, lit. dvẽsti. Dėl reikšmės kaitos sl. *duchъ, plg. lo. animus ‘siela, dvasia; mintis, protas’, anima ‘dvelktelėjimas, vėjo pūtimas’, ‘kvapas, kvėpavimas’, gr. ἄνεμος ‘vėjas’ : an(ə)- ‘pūsti, kvėpuoti’. Apie šio žodžio koncepciją slavų, ide., ne ide. kalbose žr. Moszyński ir Meringer, WSl 1958, III, 27.

Šaltinis:

SłPr V, 84–86

Antraštė:

dausas

Straipsnelis:

Lie. dausas (Nesselmanno, Milkaus žod.) / dausa (Nesselmanno žod.) ‘kvėpavimas; oras, padangė’, pl. daũsos (Milkaus, F. Kuršaičio žod.; bk) ‘oras, padangė’, daũsos (ir daũsios) dar turi reikšmes ‘šilti kraštai’ ir ‘rojus’ (Būga RR I 438, 553) priklauso baltų ir slavų leksikos sluoksniui. Kamienų svyravimas paliudytas ir slavų kalbose: sl. *ducha / *duchъ (> s.-kr. s. dȕha f. ‘kvapas’, dȕcha f. ‘kvapas; siela’, č. dial. ducha ‘siela’ etc. / s.-kr. dȕch m. ‘dvasia; kvapas’, r., bulg. дух etc.; ESSJ V 150, 153-4; Vasmer I 556). Tai įgalintų suponuoti ne tik bl.-sl. *dausa- m. ‘kvėpavimas’ (Trautmann 65), bet ir bl.-sl. *dausā f.

Šaltinis:

Stundžia 1994, 23–24