Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
dešinas, -ė
.
Rezultatai
Antraštė:
dẽšinas, dešinė̃
Straipsnelis:
Įvairių indoeuropiečių kalbų pavadinimai ‘dešinė’ paprastai yra vedami iš vienos ide. pamatinės formos su palataliniu
*k̑
:
*dek̑s-
. S. i.
dakṣina-
, gr.
δεξιός/δεξιά
, lo.
dexter
, go.
taihswa/taihswo
, s. sl.
desnŭ
, lie.
dẽšinas/dešinė̃
, s. air.
dess
ir t. t. Tačiau tokiai rekonstrukcijai prieštarauja s. i. pavyzdys su
k
. O kitos sateminės kalbos – senovės slavų ir lietuvių – rodo esant
s
resp.
š
, t. y. normalų ide.
*k̑
atliepinį. Tačiau pastebėtina, kad šios kalbos supaprastinusios pirmykštę priebalsių samplaiką:
k+s
. Čia ir gali būti sprendimas. Senovės slavų
s
ir lietuvių
š
gali būti tik asimiliacijos ir tolesnio supaprastinimo padarinys. Panašus reiškinys (nors ir ne sateminėje kalboje) yra senovės airių kalboje:
dess
, t. y.
ss<*ks
. Taigi yra teisinga rekonstruoti pamatinę formą
*deks-
su veliariniu
k
, be to, senovės indų, lotynų, graikų ir gotų kalbos parodo tikrą raidą, o s. sl.
s
, lie.
š
kilusios ne iš ide.
*k̑
, o yra asimiliacijos ir supaprastėjimo padarinys, tai rodo ir senovės airių kalba.
Šaltinis:
Peeters 1976
, 10
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas