Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
dedervinė̃
Straipsnelis:
Alb. zdramë f. ‘žaizda ant arklio gogos’. Giminiškas su alb. me zdrâ ‘išpūsti’, zdranem ‘išpusti nuo pašaro’ (Weigand); Bashkimi raštuose m’u zdrâ me mish ‘empire il ventre di carne ed altri comestibili in tal modo che questo si gonfi’, zdram m. ‘nešvarumas’. Mati tarmėje zdramë vadinama pleiskanoto veido moteris. Galbūt giminiškas su alb. dregëz ‘šašas’, o, be albanų, su gr. δέρμα, δορά ‘oda’, [anglosaksų teter, lie. dedervinė̃], δρατός, δαρτός ‘nudirtas’, lie. nu-dìrtas ir t.t.; ide. *der- ‘nulupti, nudirti’.
Šaltinis:
Çabej 1968b, 95–96, 114
Antraštė:
dẽdervinė
Straipsnelis:
Straipsnyje deru, etc. ‘medis’ (p. 214t.) tarp kitų randame ir baltiškus žodžius: lie. drẽvė, drevė̃, dravė̃, pr. drawine ‘skobtinis avilys ant miško medžių, Beute = Bienenstock auf Bäumen im Walde’, la. drava, dreve, drave, dravs ‘bičių kelmas’. Tačiau šie žodžiai nėra tik kamieno deru- vediniai. Ne tik forma, bet ir reikšmė rodo, kad šie žodžiai yra kamienų *deru- ‘medis’ ir *der-u̯- ‘lupti, skelti’ kontaminacijos produktas. Pastarasis kamienas yra: skr. dardru- = dar-dr-u- ‘(odos) išbėrimas’, lo. derbitae ‘dedervinės’ (pasiskolintas iš galų *dervēta), lie. dervìnė : dẽdervė : dẽdervinė (: dedérvinė, dedervìnė, dedervinė̃). Skr. darvi-ḥ (resp. darvī) ‘šaukštas’, atrodo, yra šio kamieno vedinys. Dar pridursiu, kad lie. kalboje taip pat yra ir žodis dervė̃ (šalia drevė̃) ‘drevė’.
Šaltinis:
Otrębski 1950b, 261
Antraštė:
dedervinė̃
Straipsnelis:
[Ide. reduplikuotiniai vardažodžiai yra dariniai iš ide. ‘praintensyvų’ reduplikuotinių veiksmažodžių klasės. Pvz.:] s. i. dadrú-, s. ang. teter ‘Hautausschlag’ < ide. *dedrú-, su dariniais s. v. a. zitaroh (< *dedru-ko-), lie. dedervinė̃, kyla iš šaknies *der- ‘Haut abziehen, schinden, spalten’ ir gali būti suprantamas tik kaip iteratyvas ‘das sich da und dort Ablösen der Haut’ (iš praintensyvo *dé-dor-, plg. s. i. dárdarṣi ‘du zersprengst’, n. Av. opt. niž-darədairiiāt ‘dürfte herausreißen’).
Šaltinis:
Oettinger 2012, 243–244

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas