Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: diendaržis, karvelaitis, niežėti, trėkšti, labas, kyrėti, klumsėti, audinis, skelbti, serdokas, inžinas, tekinis, slabnas, gvėra, paletėlis, skėtrus, pagatavyti, mun-, tilpti, gramžyti, eržus, beržynas, birus, čėrė, bodėtis, kibis, tapšnoti, nerstis, varstymas, baurioti, irgi, duolė, strėnos, degesis, koleris, kolėrius, barzdotas, dribtelėti, bruzgai, ištrankyti, gudbarzdžiai, dubė, blechiorius, gablys, kas norints, piepala, lakšalai, kietsprandis, veblėti, dralyti, stengrus, lėkaausis, amelis, dvėkuoti, kurtinas, liebas, drėžti, dręžti, kremzdėti, muturzė, vilgšnas, strėla, valyti, drimbšas, tẽlias, dalykas, seniai, kurmys, papautė, greitas, mažu, eidy, guriuoti.

Antraštė:

diẽndaržis

Straipsnelis:

žr. daržas

Šaltinis:

Urbutis 1969a, 56–57

Antraštė:

diẽndaržis

Straipsnelis:

žr. aplúokas

Šaltinis:

Urbutis 2001a, 12

Antraštė:

diẽndaržis

Reikšmė:

lauke gyvuliams užtvertas gardas, aptvaras; gardas prie tvartų, laidaras, prietvartis; gyvulių trobesys, tvartas; prietvartis šienui laikyti

Straipsnelis:

Lie. diẽndaržis, diendaržỹs ‘lauke gyvuliams užtvertas gardas, aptvaras; gardas prie tvartų, laidaras, prietvartis; gyvulių trobesys, tvartas’ (LKŽ II 509); Vitkauskas 1976, 71) etimologiniai atitikmenys – la. dìendā̀rzs, dìendā̀rzs², dìendā̀rzis² ‘diendaržis, laidaras’ (ME I 483). Tai seni dūriniai, tikriausiai sudėti iš *diena, *dienė (*dienā, *dienē) reikšme ‘karvė’ greta dienė̃ ir dienì ‘turėsianti, vesianti (apie karvę, kumelę)’ (ne ‘metas nuo ryto ligi vakaro…’, nes karvės diendaržyje paliekamos ir naktį) ir daržas. Lielsalacoje la. dìendā̀rzs² reikšmė ‘diendaržis, kuris vienais metais naudojamas kaip laidaras, kitais metais – kaip daržas’ (EH I 327) atskleidžia nagrinėjamų žodžių pradinę semantinę struktūrą ir parodo etimologinio nagrinėjimo kryptį: ‘galvijai’ ir ‘daržas’. Dėl pirmojo dėmens kilmės žr. dienì.

Šaltinis:

Karaliūnas 2006, 110