Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dievaitis.

Antraštė:

dievaitis

Straipsnelis:

Priklausomybės funkcija esanti būdinga ir baltiškiems dievų vardams kaip lie. Pušáitis ‘pušų dievas; [vok.] Fichtengott’ (: pušìs), Biržulis (: béržas), Ežernis ‘ežerų dievas; [vok.] Gott der Seen’ (: ẽžeras) [Bruno Zucchelli, Studi sulle formazioni latine in -lo- non diminutive e sui loro rapporti con i diminutivi, Università degli Studi di Parma, Istituto di lingua e letterature latina, I, 1970, 83t. su literatūra]. Bet -aitis priesagos priklausomybės funkcija yra ginčytina. Kaip teigia A. Brückneris, ši priesaga yra ne tik patroniminė, bet ir deminutyvinė ir būdinga dievų vardams. Lie. dievaitis yra deminutyvas iš dievas, bet ne ‘dievo sūnus’. Bet čia nėra maloninės reikšmės (dievaičiu vadinamas it baisus griausmo dievas: dievaitis griauja); čia reikėtų kalbėti apie pagarbos deminutyvą (Deminutivum des Respekts), apie captatio benevolentiae [Plg. W. Havers, Neuer Literatur zum Sprachtabu, Wien, 1949, 148; B. Hasselrot, Études sur la formation diminutive dans le langues romanes, Uppsala–Wiesbaden, 1957, 307, n. 1].

Šaltinis:

Solta 1973, 274