Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: dilgė, gumulžis, sūras, gynas, puota, pildyti, rotstubė, pigus, kutėti, babras, belžti, lenkti, tipsoti, šapalas, liunginti, raumi, kryksmas.

Rezultatai

Antraštė:: dìlgė, dilgė̃
Straipsnelis:: žr. dal̃gis
Šaltinis:: Mažiulis 1978a, 95–96

Antraštė:: dìlgė
Reikšmė:: dilgėlė
Straipsnelis:: Toch. B tsālt- ‘kramtyti, kapoti’ su formomis: part. praet. med. tsaltanamane, adj. verb.-subst. tsāltalye = skr. bhojanīya- ‘soft food’, abs. tsatsaltarmeṃ. Jį reikia kildinti iš senesnės formos *tsālkt- su -lkt- > -lt- supaprastinimu. Veiksmažodis *tsālkt- buvo padarytas iš part. praet. kamieno *-to-. Šis reiškinys būdingas daugeliui toch. veiksmažodžių. Senasis *tsālk- yra giminiškas su s. air. delg ‘spyglys, adata’, v. kimrų dala, dal ‘įkandimas, dūris’, s. isl. dālkr ‘durklas’, lie. dilgùs, dìlgė. Toch. veiksmažodžio reikšmė ‘kramtyti, kapoti’ remiasi reikšme ‘kąsti, kandžioti’ (ypač žr. v. kimrų dala, dal). [523] Atmestinas toch. B tsālt- lyginimas su s. v. a. zelte ‘flaches Backwerk, Kuchen, Fladen’ < ide. *delton- (Pedersen, Sprachgeschichte, 1944, 18 t.) ir taip pat su gr. χελύνη ‘lūpa, žandikaulis’ ir t. t. (Evangelisti, Rendiconti dell Istituto Lombardo 1949, LXXXII, 145), nes nei ide. *d, nei ide. *ǵh arba palatalizuotas *gh negali duoti toch ts.
Šaltinis:: Windekens 1976, 523–524

Antraštė:

dìlgė

Straipsnelis:

Pr. *delg- arba *dilg- atstatoma pagal vietovardžius: Dilgen, Delgynn. Siejama su lie. del̃gė (=dal̃gė), delgenà, dìlga, dìlgė, dilgė́ti, la. dȩ̀lga, dèlgt ir t. t.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 326–327

Antraštė:

dìlgė

Reikšmė:

nettle

Straipsnelis:

Knygoje aptariami pragermanų n kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš n kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *e : *u kaita, ji būdinga ir ‘twig’ reikšmės leksemoms. Rekonstruojami keturi pragerm. *telgō, *tulkᵏaz ‘twig’ kamieno variantai: 1. *telga(n)-, -ōn-: s. ang. telga m. ‘branch, bow’, vid. vok. a. zelch, zelge m. ‘twig’, vok. Zelge f. ‘twig, shoot’, vid. vok. ž. telch m. ‘twig’, vid. olandų tel(e)ch, telgh(e) mn. ‘twig, shoot, arm’, ankstyvoji (dabartinė) olandų telghe ‘ramus’, olandų telg ‘scion’ (→ *telgra(n)-: vid. vok. ž. telgere pl. ‘branches’, ankstyvoji (dabartinė) olandų telgher ‘twig’, s. ang. telgor, telgra m. ‘shoot, twig’); 2. *telgōn-: s. isl. tjalga f. ‘thin twig’, vid. vok. a. zelge f. ‘third „pillar“ in the three-field system’, vok. Zelge f. ‘t. p.’. ? s. ang. telge f. ‘rod’, ang. tellow ‘shoot’; 3. *tulga(n)-: s. ang. tungan tulg ‘root of the tongue’, vok. Zolch m. ‘twig, nozzle’, vok. trm. zulch, Zungenzolch, Šveicarijos vok. zolgge ‘nozzle’ (→ *tulkᵏra-: vid. vok. a. zolcher, zolker m. ‘branch’); 4. ?*tulkᵏa(n)-: olandų tolk ‘small stick’. Visa ši medžiaga leidžia patikimai rekonstruoti paradigmą *telgō, *tulkᵏaz. Etimologiškai šis n kamienas gali būti susijęs su s. isl. telgja ‘to prune’, s. air. dlongid ‘to split’, lie. dal̃gis ‘scythe’ < *dʰolgʰ-. Kita galima giminiškų žodžių grupė: lie. dilgùs ‘stinging’, dìlgė f. ‘nettle’, s. air. delg ‘thorn’, ypač delgae < *delg-en-, bet ši šaknis gali būti rekonstruota ir kaip *dʰelg-, atsižvelgiant į s. isl. dálkr ‘pin, dagger’ < *dalka-.

Šaltinis:

Kroonen 2011, 190–192