Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: drąsus, skriaudus, makaulė, siekas, bulia, trupėti, liepas, skalikas, karčiama, kaukas, kevatas, karė, bartišius, dribčius, pasienis, dėslioti, biržis, takas, vovoras, apdrimblė, arklidė, gaimaroti, skopti, buželis, sausmena, užkurti.

Rezultatai

Antraštė:: drąsùs
Straipsnelis:: Lie. drąsùs = la. drùošs (*dhrons-) : lie. dręsù (*dhrensō) drį̇̃sti (*dhrn̥s-) /kitokia šaknies daryba, su nasalizacija/; av. darši-, drašyn- ‘galingas’, kartu su pr. dyrsos (f. pl.) ‘narsūs žmonės’, gr. θρασύς ‘drąsus, narsus’, s. i. dhr̥ṣú- ‘tinkamas, pravartus’ (dažnai dhr̥ṣnú- ‘narsus, šaunus’ : dhr̥ṣnóti ‘yra narsus, drąsus’), kurie yra tikslūs atliepiniai šalia sl. *dŕ̥zъkъ ‘narsus, drąsus, audax’, slov. knyg. dŕzek ‘t. p.’, s.-kr. dȑzak ‘šiurkštus, grubus, akiplėšiškas, per daug rizikuojantis’, le. dziarski (s. le. darski) ‘drąsus, smarkus’, r. дерзкий ‘narsus, įžūlus, šiurkštus’, br. дзёрзкі ‘t. p.’. Sl. -z- vietoje ide. -s- neturi tinkamo paaiškinimo. Galbūt dėl skardaus priebalsio garso pradžios asimiliacijos įtakos (Trautmann BSW patvirtina paralele groza : lie. grasà ‘grasinimas’). Ne toks įtikinamas paaiškinimas yra tas, kad įtakos turėjo kita šaknis (av. dərəzra-, lie. diržas, žr. Meillet IF, V, 333, Endzelin [...], Vasmer REW I 343, Fraenkel LEW, 102) arba kita sandara, daryba (*br̥zъkъ, *mŕ̥zъkъ, Machek² 130), arba Zupitzy (KZ, XXXVII 396–398, žr. Berneker SEW I, 258, plg. Shevelov, A prehistory of Slavic, 1964, 148). Kiti paaiškinimai mažai įtikinami: sieta su av. dərəzra- ‘tvirtas, galingas, kietas’, s. i. dŕ̥hyati ‘yra stiprus, tvirtas’, galbūt su lie. dir̃žas, dir̃žti, diržnas (visi šie žodžiai priklauso prie ide. *dher-eg̑h- ‘stipriai laikyti; sukietėjęs, tvirtas, stiprus; gražus’, plg. sl. *dŕ̥žati priklauso fonetiškai artimam ide. *dher-egh- /należące do bliskiego głosowo/). Žr. Pokorny IEW, 254 (su lie. diržnas gretinamas sl. *dr̥̄́zъkъ jau 1875 m. J. Schmidt, žr. Vasmer l. c.), Pedersen IF, XXVI, 294, Endzelin, ME I, 458. Vaillant, Grammaire comparée des langues slaves, III, 239 kildino iš pirminės veiksmažodinės šaknies /wychocził z pierwotnej podstawy werbalnej/ *dьrznǫti perf. do *dьrzati (tačiau Vaillant, IV, 461 gr. θρασὺς laikė *dŕ̥zъkъ atliepiniu). Sl. formas *dьrz- buvo linkęs išvesti iš pirminio veiksmažodinio būdvardžio *dirsta-, susijusio su s. i. dhr̥ṣṭa-. Būdvardis *dirsta- slavų kalbose nepaliudytas!
Šaltinis:: SłPr V, 62

Antraštė:: drąsùs
Straipsnelis:: Pr. dyrsos gyntos ‘geri žmonės’ lietuvių kalboje atitiktų drąsùs gentis (grį̇̃stąs gentìs), plg. la. vira druosa. Pirmasis žodis siejamas su pr. Dirse ir pan. (lie. Dirsūnas), dīrstlan, lie. drąsùs, la. drùošs, taip pat su prasl. *dьrzъ(kъ) tęsiniais: s. sl. ДРЪЗЪ, slov. dȓz; č. drzý, s. le. darski, le. dziarski; r. дéрзкий; plg. dial. дерзýн (: Dirsune), дерзи́ла ir pan. (tarp kitko, дерзкий ‘iniciatyvus’, ‘energingas’ savo reikšme artimas dyrsos gyntos). Plg. dar s. i. dhr̥ṣṇu ‘drąsus’, av. darši-, go. ga-daúrsan.
Šaltinis:: Топоров ПЯ A–D, 349–351

Antraštė:: drąsùs
Straipsnelis:: Lie. drąsus, gr. τρασύς ‘drąsus; įžūlus’ (Pedersen, IF V, 56–57; Fraenkel LEW, 101) bei la. tristis (žr. Charpentier, Archiv für slavische Philologie, XXXI, 3 su Osthoffu, prieš: Walde Hofmann II, 707) be pagrindo siejo su sl. *dręselъ, pietų sl. ‘niūrus, liūdnas, graudus, nusiminęs’ : slov. dresẹ̑l ‘liūdnas, pavargęs’, s. bažn. sl. ДРАСЕЛЪ ‘t. p.’.
Šaltinis:: SłPr IV, 224

Antraštė:: drąsùs, drą̃sus
Straipsnelis:: Lie. drasùs, drą̃sus (retai drąsas), la. drùošs/ drùoss, lie. drasmus, la. drùosms : lie. dręsùs. Bl. kalbos neturi pirminių veiksmažodžių su a laipsniu, o tik lie. drąsà, la. druosa. Lie. drąsmùs, la. drùosms -m- veikiausiai gavo iš lie. drąsmė, la. drùosme. Lie. dręsùs e vokalizmą turi iš drę̃sa (drį̃so, drį̃sti). Pirminis yra rytų bl. bendras būdvardžio variantas su a laipsnio šaknimi *dransus.
Šaltinis:: Vanags 1994, 38