Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: drūtas, apmanyti, ežgūnas, arbata, ješ, treji.

Antraštė:

drū́tas

Straipsnelis:

Gr. δροόν : ἰσχυρόν, Ἀργεῖοι (Hes.). Priklauso pagrindui I *der-w-, II *dr-ew-, su skirtingu vokalizmu plg. s. sl. *su-dorwa žodyje sŭdravŭ ‘stiprus, sveikas’, air. derb (*derwo-) ‘tikras’, lie. drútas, av. drva ir visus santykinius germanų žodžius, reiškiančius ‘pasitikėjimas, atsidavimas’: go. trauan ‘būti patikimam’, s. isl. trūa ir t. t., padarytą iš *trūwō-, s. isl. trū ‘pagarba’ ir t. t. Būdvardį *dreuwo- reprezentuoja go. triggws ir t. t. Dėl santykio su δρῦς ir t. t. žr. s. v. su bibliografija Pokorny 214 t.

Šaltinis:

Chantraine DEG I, 298

Antraštė:

drū́tas

Reikšmė:

tvirtas, stiprus

Straipsnelis:

Vok. treue, trauen ‘turėti pasitikėjimą’, Trost ‘paguoda’, ang. trust ‘pasitikėjimas’, true ‘tikras, teisingas’, truce ‘paliaubos, susitarimas’ yra tos pačios kilmės – iš šaknies *dreu-, iš kurios padarytas germanų abstraktas *drou-sto (s. isl. traut [104] ‘pasitikėjimas’, vok. Trost ‘paguoda’), vedinys *draust-yo- (go. trausti ‘susitarimas’) ir būdvardis *dreu-wo- (go. triggws ‘ištikimas’, vok. treu). Šią žodžių grupę tyrinėjęs H. Osthoffas, Etymologica Parerga, 1901, skyriuje pavadintame „Eiche und Treue“ juos bandė suvesti į vieną ide. prototipą, kuris reikštų ‘ąžuolas’. Formalios išvados pagrindas – ide. *dreu-wo sugretinamas su gr. δρῦς ‘ąžuolas’. Osthoffas manė, kad tvirtas ir kietas medis labiausiai išreiškia savybes, iš kurių abstrakčiausia šioje žodžių grupėje yra ištikimybės sąvoka, ir ąžuolo pavadinimas ide. turėtų būti bendras. Ide. negalėjo jo pažinti, nes tai Centrinės Europos medis ir tik Centrinės bei Rytų Europos kalbos turi terminą jam pavadinti [105]. [108] Ide. formų raidą galime rekonstruoti kitaip. Iš šaknies *dreu- kilę būdvardžiai: skr. dhruwa- (dh- – antrinis, vietoj senojo d-), iranėnų druwa- ‘tvirtas, stiprus, geros sveikatos’, sl. sŭdravŭ, lie. drū́tas ‘tvirtas, stiprus’ (plg. prūsų druwis ‘tikėjimas, garantija’, druwit ‘tikėti’); net gr. (tarmių) δρο(ϝ)όν pagal Hesihijaus glosą verčiama ἰσχυρόν. Ši raida natūraliai susisieja su visa Treue (go. triggws ‘ištikimas’) grupe. Antra vertus, *dreu- taip pat duoda būdvardį *drū-, tapusį medžio pavadinimu. Iš čia išeina: Lie. drútas, pr. druwis ‘tikėjimas’, gr. δροόν ‘tvirtas, stiprus’, gal ir s. i. dhruvá- ‘tvirtas, nepakeičiamas’ – semantikos požiūriu yra artimiausi [219] sl. adv. *drev’e adv. ‘prieš tai, seniau, primum, olim’ : s. le. adv. ‘prieš tai, pirmiausiai, ante prius’ XIV–XVI a. dial. drzewi ‘seniai, labai seniai’, s. bž. древлѥ ‘prieš tai, primum, olim’, s. r. древлѥ ‘prieš tai, kažkada’, r. psn. дрéвле ‘kažkada’. Ta pati turbūt šaknis kaip ir sl. *dervo ‘medis’, taigi ir / a więc / der-eu̯ : der-u : dr-eu̯-, kurio pirminė reikšmė rekonstruojama ‘tvirtas, kietas, stiprus’. Reikšmė rutuliojosi ‘tvirtas, kietas, stiprus (kaip medis)’ > ‘senas’ > ‘ankstesnis’, kaip sl. *starъ ‘senas’ : lie. stóras, s. nor. stórr ‘didelis’. Tikslių atitikmenų sl. *drev’e ide. k. neturi. [219]

Šaltinis:

SłPr IV, 218–219

Antraštė:

drū́tas

Straipsnelis:

nėra 1, 2 kortelių; Germanams būdinga reikšmė ‘ištikimybė’ tiesiogiai susijusi su ide. *dreu-, o ‘medžio’ reikšmė išsiskyrė anksti ir kartais, kaip graikų kalboje, egzistuoja visiškai viena [108].

Šaltinis:

Benveniste 1969 I, 104–105, 108

Antraštė:

drū́tas

Straipsnelis:

Pirminė *dereu̯(o)- reikšmė ‘medis’ arm. kalboje neišliko, bet ja remiasi daugelis išvestinių armėnų kalbos reikšmių [163], turinčių paralelių ir slavų kalbose. Metaforiniais žyminiais iš *dru-ra-mo < *dereu̯(o)- laikomi būdvardžiai: arm. tram ‘tvirtas’, s. sl. съ-дравъ, bulg. здрав, s.-kr. здра̏в, slov. zdrav, r. здоровый, č., slovk. zdrawý, le. zdrowy (plg. s. i. druwa, av. drwa ‘tvirtas, sveikas’, lie. drū́tas ‘tvirtas’).

Šaltinis:

Сараджева 1979 (1981), 163–164

Antraštė:

drū́tas

Reikšmė:

fest

Straipsnelis:

Pirminė priesaga st- germanų kalbose dėliojama prie šaknies *dereu-/drūt- ‘hart, fest’: s. isl. traustr ‘sicher, stark, fest’, substant. traust n. ‘Zuversicht’, s. v. a. trōst (: go. trauan, s. v. a. triuwēn ‘trauen’), s. v. a. adj. triuwi ‘treu’ [123]; be to, v. lot. (s. frank. įstatymuose) trustis ‘Treue’, ang. trust. Anot Osthoffo (Osthoff, Etym. Parerga I 123f.) [-st- darybiškai suvokiant kaip *st-o- ‘stehend’ atspindį] čia priklauso ir n. pers. durušt ‘stark, hart’. Paprastas priesagos to- vedinys yra lie. drū́tas ‘fest’, kurį etimologiškai, bet ne semantiškai, atitinka air. drúth ‘lüstern, geil, üppig’ bei ‘härrisch’.

Šaltinis:

Meid 1965, 125–126

Antraštė:

drūtas

Reikšmė:

stark

Straipsnelis:

Lie. drūtas ‘stark’ priklauso šakniai //dreu̯h-//, kurią turi germ. *trewwa-z ‘ištikimas’ (go. triggws, *trū-i/a- ‘pasitikėti’, pr. inf. druwīt ‘tikėti’ (*dreu̯h-o-, *druh-).

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 100

Antraštė:

drū́tas

Straipsnelis:

[Aptariama medžiaga, rodanti baltų ir slavų skolinimąsi iš nepaliudytos „temematų“ kalbos, kaip pasiūlė G. Holzer, Entlehnungen aus einer bisher unbekannten indogermanischen Sprache im Urslavischen und Urbaltischen, Viena: Akademie der Wissenschaften, 1989.] Sl. *drěvъ ‘alt’ (dariniuose) < *drewo- < *trewo-, av. θraošti- ‘Reife, Vollendung, Ende’, s. v. a. trowwen ‘pubescere, crescere’. Ši etimologija yra geresnė negu sieti su go. triggws ‘treu’, lie. drūtas ‘stark, kräftig’.

Šaltinis:

Kortlandt 2004, 254

Antraštė:

drū́tas

Straipsnelis:

[Aptariami sanskrito i kamieno oksitonai.] S. i. dhruví- < *dʰruH-i-. Indų-iranėnų žodis (plg. dar Av. drva, s. persų duruva) gali būti tiesiogiai siejamas su lie. drū́tas ir pr. druwi- < *d(ʰ)ruH-. Šią šaknį turi ir s. sl. sъ-dravъ. Verschärfung germanų formoje *treu̯u̯az (go. triggws, s. isl. tryggr etc.) taip pat liudija šaknyje buvus laringalą, tačiau šaknies pradžioje – ide. *d-.

Šaltinis:

Lubotsky 1988, 32