Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
dràčytis
Straipsnelis:
Lie. dràčytis, la. dracît ‘barti’, dracitiês ‘siautėti’ – artimiausi atliepiniai šalia sl. *dročiti šiaurės [slavų] ‘erzinti, neduoti ramybės’ : pietų [slavų] ‘durti, smeigti’ : slov. dial. drọ́čiti ‘kirsti’, le. psn. ir dial. droczyć ‘erzinti, pykinti’, s. r. XIII a. ДРОУИТИ gal ‘kankinti, kamuoti; atsibosti; [le.] dręczyć’, r. psn. дрóчить ‘myluoti, glamonėti; įkyriai rūpintis’, br. dial. драчы́ть ‘erzinti, supykinti’, драчэ́ць ‘kasyti, krapštyti’ – bei šiaur. sl. *dročiti sę ‘supykti, siautėti, erzintis’ : le. droczyć się ‘juokauti, erzintis’, dial. dar ‘neduoti ramybės’, s. r. XV–XVI a. ДРОУИТИСѨ ‘myluotis; didžiuotis, girtis’, r. dial. дрочи́ться : дрóчиться ‘zylioti, siautėti; pasiturinčiai gyventi ir t. t.’, br. dial. драчы́цца ‘siautėti, zylioti; suįžūlėti’ – plg. dar la. dracât ‘raginti, skatinti’, lie. drãkas ‘linkęs grobstyti, plėšikauti’. Visų giminiškų žodžių pamatas išlaikytas tikriausiai lie. drìkti, driñka. Pirminė reikšmė, išlaikyta pietų sl. ‘besti, durti, smeigti’, galėtų nurodyti, kad galiausiai šio žodžio pamatas yra kamienas dr- : der.
Šaltinis:
SłPr IV, 253

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas