Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
draũgas
Straipsnelis:
Aišku, kad šiame pr. draugi- [98] [turimas galvoje pr. draugiwaldūnen ‘miterben – kas paveldi drauge su kuo, paveldėjimo bendrininkas’ III 117₆ acc. sg. – vertinys iš vok. Miterbe ‘kas paveldi drauge su kuo…’ (galbūt net paties A. Vilio padaryta): draugi- ‘mit- (drauge, kartu)’ + waldūnen ‘Erbe (paveldėtojas, įpėdinis)’ [plg. 96]] slypi ne pr. *draugas, o vardažodis (matyt, s. *draugē ‘būrys’) – vedinys iš pr. *draugas < bl. *draugas (> lie. draũgas, la. dràugs) = sl. drugъ. Bl.-sl. *draugas laikytinas vediniu iš bl.-sl. v. *dreug- (vargu ar tiesioginis jo palikuonis yra lie. su-drugti ‘susidraugauti’ LKŽ II² 752), kurio aiškesni giminaičiai aptinkami germ. kalbose: go. driugan ‘atlikti karo tarnybą’, s. ang. dréogan ‘atlikti’ (< ide. *dhreugh-), plg. šio germ. veiksmažodžio vedinius go. s.draúhts ‘karių būrys, palyda’ = s. isl. drótt ‘t. p.’ ir t. t. (su priesaga *-ti-), go. ga-dráuhts ‘karys’ ir kt. (žr. Kluge, Mitzka, Etymologisches Wörterbuch der deutschen Sprache, 1975, 794, Vries AEW, 84t., Toporov ПЯ A–D, 396t.). Šios bl.-sl.-germ. šaknies t. y. (ide. dial.) *dhreugh- atitikmenys kitose ide. kalbose (Pokorny IEW, 254t.) yra abejotini (Stang, Lexikalische Sonderübereinstimmungen zwischen dem Slavischen, Baltischen und Germanischen, 1972, 20), o ir pati jos tolimesnė etimologija nėra aiški. Bl.-sl.-germ. verb. *dhreugh- reikšmė galėjo būti ‘atlikti kokį darbą, veiksmą’ (plg. s. ang. dréog-an), vėliau tarmėse ji buvo specializuota į ‘atlikti vyrišką darbą’ (plg. Stang, ten pat), iš čia nebesunku atsirasti ir reikšmei ‘atlikti karo žygį’ (plg. go. driugan). Taigi iš bl.-sl.-germ. *dhreugh- = bl.-sl. *dreug- (v.) išvestas bl.-sl. *draugas galėjo reikšti: ‘vyrišką darbą atliekantis’ > ‘bendrą darbą, žygį atliekantis vyras (ne moteris!)’ > ‘draugas’, plg. slaviškąjį *družina ‘vyrų, kartu su jų vadu atliekančių karo žygius bei prievolę, būrys; tokia vado palyda’ (> s. sl. družina ir t. t.) [99]. Dėl šio sl. žodžio, matyt, patikslintina ir pr. *draugē = lie. draugė̃ = la. draudze reikšmė ‘būrys’: bl. s. *draugē galėjo būti sl. *družina semantinis (ir ne vien semantinis) atitikmuo, t. y. (bl.) *draugē galėjo būti baltiškoji ‘(sl.) družina’. Pr. *draugas ‘bendro darbo, žygio, vyras’ vėliau, matyt, išnyko.
Šaltinis:
Mažiulis 1978a, 97–99
Antraštė:
draũgas
Straipsnelis:
Sl. kalbų sąvokai, reiškiančiai abipusiškumą, tarpusaviškumą (s. sl. ДРОУГЪ ДРОУГА ‘vienas kitą, [gr.] ἀλλήλους’, r. друг друга, č. druk druha, kurie remiasi sl. drugъ ‘draugas’, plg. s. sl. ДРОУГЪ ‘draugas’) E. Benveniste’as nurodo tikslią semantinę paralelę: het. araš aran ‘vienas kitą’ [šis het. kalbos posakis siejasi su araš ‘draugas, bičiulis’ (ypač atliekant apeigas ir pan.)]. Pateikiamose ištraukose [...] het. žodį araš ‘draugas’ galime išversti ir reikšme ‘kitas’ (t. y. vienas kuris iš dviejų, katras). Įgydamas pastarąją reikšmę, het. žodis (kitaip nei atsitinka sl. kalbose) nepraranda gramatinių daiktavardžio ypatybių ir neįgyja įvardžio požymių, todėl šalia derinio araš ari gali būti derinamasis ar įvardinis pažyminys. E. Benveniste’as, lygindamas het. žodžių junginį araš aran su slaviškuoju atitikmeniu, pabrėžia, jog sl. sąvokos ‘draugo’ bei ‘kito’ siejasi taip kaip het. ara- ir s. i. arí-. Anot E. Benveniste’o, s. i. ari- reikšmes ‘draugas’ ir ‘priešas’ [69] reikia sieti tarpusavyje, kaip kad lo. hostis ‘šeimininkas’ ir ‘priešas’. Iš pateiktųjų tipologinių sugretinimų aiškėja, kad turi būti siūloma nauja sl. *drugъ ‘draugas, kitas’, lie. draũgas ‘bičiulis, bendras’, la. draugs ‘draugas, kitas (antrasis poros narys)’ [81 išnaša: ME I 492] etimologija. Manome, kad su minėtaisiais bl. ir sl. žodžiais turi sietis s. i. druh- ‘pabaisa, priešiškas, piktavalis padaras’ (iš „Rigvedos“, av. druxš ‘Drugas – demoniškas padaras, piktavalis, blogų jėgų įsikūnijimas’, n. pers. durōγ ‘melas’. Pasiūlyta sl. *drugъ ir kt. etimologija turėtų pakeisti gana paplitusį siūlymą minėtus sl. ir bl. žodžius sieti su šaknimi *d(e)reu- ‘medis’ (plg. Трубачев, История славянских терминов родства, 1959, 172; M.Leumann, Baltisch und Slavisch, Kleine Schriften, Zürich-Stuttgart, 1959, 396).
Šaltinis:
Иванов 1975, 68–69
Antraštė:
draũgas
Straipsnelis:
[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, jie rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie. draũgas = serb. drȗg).
Šaltinis:
Endzelīns DI II, 340
Antraštė:
draũgas
Straipsnelis:
Germ. dreug-a- 1 ‘ko klausyti, kam paklusti’ (go. driugan ‘traukti į karą’, s. ang. drēogan ‘veikti, elgtis, pasiekti, padaryti, atlikti, iškęsti, perkentėti’, v. ang. drīen, n. ang. dree) [germ. dreug-a- (adj.)? : s. isl. dríugr ‘gausingas’ geriau lyginti su lie. drū́ktas ‘storas, tvirtas, stiprus’] reikšmes sunkoka suvaikyti. Pirmykštė reikšmė, rodos, būsianti ‘ko klausyti, kam paklusti’, o iš jos susiformavusios (1) ‘atlikti karinę tarnybą, traukti į karą’ ir pan.; (2) ‘padaryti, atlikti (apie pareigas)’ ir (3) ‘iškęsti, perkentėti (pareigas atliekant iškylančius sunkumus, vargus)’. Etimologiškai galima susieti su: (ženklas W – žodžių reikšmės nėra akivaizdžiai susijusios, tačiau jų ryšys tikėtinas [reikšmės susiformavimas įsivaizduojamas ar patvirtinamas paralelių], pvz., s. bažn. sl. bьrati ‘rinkti, kaupti’ : ide. bher- ‘nešti, atgabenti’) lie.draũgas ‘asmuo, su kuriuo palaikomi artimi santykiai, bičiulis’, sudrugti ‘susidraugauti, susisieti’ (dabartinėje lie. kalboje nevartojamas), s. bažn. sl. (W) drugъ ‘draugas’ ir galbūt (su nosiniu balsiu iš deverbatyvo?) s. air. (HA) drong ‘komanda, būrys’. Jeigu ‘ko klausyti, kam paklusti’ iš tikrųjų yra minėtos [168] giminiškų žodžių šeimos pamatinė reikšmė, tai ji puikiai prisijungia prie dher- ‘laikytis (papročių, religijos)’. Balsių kaitos eu-laipsnį regime: lie. draudžiù, draũsti ‘sakyti, kad ko nedarytų, neleisti’, drausmė̃ ‘nustatytos tvarkos laikymasis’. Pačią šaknį dher- matome slypint derù, derė́ti ‘tikti, būti tinkamam, naudingam būti’, gr. (tik iki plėtiklio) θρησκω· νοῶ (Hesychijas) turbūt ‘stebėti’, s. i. dhārayati ‘laikosi, neša, išsaugo’, plg. Pokorny IEW, 252tt.
Šaltinis:
Seebold 1970, 167–168
Antraštė:
draũgas
Straipsnelis:
Lie. draũgas, la. dràugs ‘t. p.’ – tikslūs (visais atžvilgiais) atliepiniai šalia sl. *drugъ ‘draugas, bičiulis, pažįstamas, kolega; vienas asmuo iš draugų poros; vienas iš daiktų poros’ : slov. drȗg (: drúg) psn. ‘draugas’, s. le. XV–XVI a. drug ‘t. p.’, s. bažn. sl. ДРОУГЪ ‘t. p.’, s. r. nuo X a. ДРОУГЪ ‘t. p., artimasis’, r. дрýг ‘t. p.’. Tai bl.-sl. drauga- < ide. *drougho- (< *dreugh-). Baltiškuose žodžiuose matyti darybos motyvacija: lie. adv. draũg, draugè ‘kartu, sykiu’, Bretkūno su-drugti ‘sujungti; užmegzti meilės ryšius’, pr. dūrinys draugi-waldūnen ‘bendras paveldėtojas’. Yra artimų atliepinių ir germanų kalbose, tačiau germaniški atliepiniai aiškintini remiantis bl.-sl. faktais (plačiau žr. Benveniste, Le vocabulaire des institutions indoeuropéenes, I, 1969, 108–111): go. driugan ‘išsiruošti į karą’ (*dreugana), gadraúhts ‘kareivis’, s. v. a. truht- f. ‘daugybė, minia’, s. š. germ. drōtt f. ‘svita’, poet. draugr ‘žmogus’, s. ang. dryht ‘t. p.’, gedrēag ‘kariuomenės būrys’, Šių germaniškų žodžių reikšmės, turinčios ryšį su karo terminologija, siejasi su sl. *družina.
Šaltinis:
SłPr IV, 269–270
Antraštė:
draũgas
Straipsnelis:
Go. ga-draúhts ‘kareivis’ padarytas su priešdėliu ga- bendrumui žymėti iš vedinio su -ti (drauhti-), o pastarasis – iš veiksmažodžio drugan ‘kariauti, eiti į žygį’. Iš to paties go. abstrakto drauhti- – dūrinys drauhti-witoþ ‘στρατεία, mūšis’, kurio antrasis komponentas reiškia ‘taisyklė, įstatymas’, šiek tiek kitokia reikšme s. isl. drōt, o atitinkamos formos kituose dialektuose reiškia ‘karinė svita’, ‘grupė’: s. ang. dryht, s. v. a. truht. Savo ruožtu vardažodis *druhti- su priesaga -no- reiškia ‘vadas’, ‘didikas’: s. isl. drottinn, s. ang. drythen, s. v. a. truhtin; isl. f. drottning ‘karalienė’ yra išlaikyta skandinavų kalbose. Tikrąją šių terminų reikšmę galime išaiškinti lygindami su kaimyninėmis slavų ir baltų kalbomis: s. sl. (ir dabartinėse sl. kalbose) drudŭ ‘draugas, φίλος’ ir ‘bendras, ἐταῖρος’. ‘Ryšio, draugystės’ sąvoka tokia stipri, kad reduplikuotas būdvardis reiškia abipusę sąvoką ‘vienas kitas’: r. drug druga, lie. draũgas ‘bičiulis; poros narys’, iš jo abstraktas draugė̃ ‘draugija, kompanija’. Šis vardažodinis kamienas vartojamas ir gramatinei funkcijai reikšti, plg. lie. draugè ‘su’ [110]; pr. dūrinys drauge-waldūnen reiškia ‘tas, kuris turi palikimo dalį, kuris yra paveldėtojas, [vok.]Mit-erbe’. Šis palyginimas rodo, kad pirminė germ. žodžių reikšmė buvo ‘karinė draugystė’, kurią išsaugojo s. sl. družina ‘armijos būrys, συ-στρατῶται’.
Šaltinis:
Benveniste 1969, 109–110
Antraštė:
draũgas
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Draugas. Lie. draũgas, la. dràugs (= s. sl. drugъ, s. le. drug, dabartinis druh iš rusų kalbos), kurių pirminė reikšmė – ‘ginklo draugas’. Žodis yra motyvuotas go. veiksmažodžiu driugan ‘traukti į karą’ (plg. go. ga-drauhts ‘kareivis’) [20 išnaša: Visai įmanoma, kad tiek baltų, tiek ir slavų kalbose turime reikalą su germanišku skoliniu.]
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 231
Antraštė:
draũgas
Straipsnelis:
[Analizuojamas prasl. drugъ ir pragerm. drauga formų, turinčių bendrą reikšmę ‘bendrininkas, kariauninkas’, ryšys. Genetinis tapatumas neigiamas, nes nėra patikimų paralelių kitose ide. kalbose.] O. N. Trubačiovo yra pasiūlyta nauja prasl. drugъ etimologija. Remiantis ja prasl. drugъ < ide. *dreu̯- / dru- ‘tvirtas, patikimas, ištikimas’. Tai reiškia, kad *drou̯-go (prasl. drugъ, lie. draũgas) ‘ištikimas bendrininkas, draugas’ yra padarytas su priesaga go- kaip ir prasl. mǫžь < *mangi̯o. Ši etimologija verčia pripažinti priklausomybę tarp slavų ir germanų formų. Palyginimas su go. drauhtinōn, drauhti, s. isl. drótt, drótten, s. ang. dryhten, s. v. a. truhtin leidžia rekonstruoti pragerm. *draugti ‘draugovė, bendrija’ ir *draugtina ‘karo vadas’ [206] (< *draugtina-); plg. go. kindins ‘vietininkas’ (< *kindi-na-). Žodis draugti taip pat gali turėti atskirą priesagą -ti-. Visa tai leidžia rekonstruoti pragerm. drauga, semantiškai ir formaliai ekvivalentišką prasl. drugъ (s. sl. дроугъ ir s. r. другъ bei kt.). Laikant įtikima prasl. drugъ etimologiją (< *drou̯-go; plg. go. tryggws ‘ištikimas’), reikia pripažinti prasl. drugъ > pragerm. drauga.
Šaltinis:
Мартынов 1963, 205–206
Antraštė:
draũgas
Straipsnelis:
Sl. drugъ < ide. *dhreu / *dhru- turi platų reikšmių ratą: ‘stiprus, tvirtas’, čia ir ide. *dhereu̯o ‘medis’, ‘patikimas, ištikimas’. Pastarosios reikšmės būdingos vok. trauen ‘tikėti, patikėti’, Treue ‘ištikimybė’, lie. drovė́tis. Tokiu būdu *drou-go- (sl. drugъ, lie. draũgas) susidarė iš *dhreu- su priesaga -g-. *drougo- reikšmė: ‘ištikimas, bendras, draugas’. Šiame vedinyje realizuota ir ide. *dhreu- reikšmė.
Šaltinis:
Трубачев 1959b, 172
Antraštė:
draũgas
Straipsnelis:
Pr. draugiwaldūnen ‘paveldėtojas kartu su kuo nors’ pirmasis žodis siejamas su lie. draũgas, draũgė, draugė̃, draugóvė, draugùs ir pan.; la. dráugs, dráudzene, draugaina, draugaļa ir kt.; s. sl. ДРОУГЪ, bulg. друг, s.-kr. дру̑г, slov. drȗg; č., slovk. druh, s. le. drug; r., br., ukr. друг ir kt. Germanų kalbose žodžiai turi dar -ti, -tina, už tai išlaikė tematinį veiksmažodį *dreugana, plg. lo. driugan, ags. dréogan ‘įvykdyti’, taip pat lie. sudrùgti. [369] Žodis друг, kaip ir lie. draũgas, la. dràugs ir pan., yra tos pačios šaknies kaip ir lie. drū́ktas [...] bei kt. ir turi archainių reikšmių, kilusių tiesiogiai iš veiksmažodinių kamienų (plg. lie. sudrùgti ir galbūt la. nuodrūgt, sadrūgt ‘stingti’, ‘užsigrūdinti’).
Šaltinis:
Топоров ПЯ A–D, 368–370
Antraštė:
draũgas
Reikšmė:
friend, comrade
Straipsnelis:
Fickas [Fick, Vergleichendes Wörterbuch der indogermanischen Sprachen, I, ⁴1890, 356] teigė, kad s. i. arya- ‘draugas, Genosse, comrade’ gali būti taip pat susijęs su *alyos kaip sl. drugъ ‘draugas, comrade’, lie. draugas ‘friend, comrade’ susiję su sl. drugyjь ‘kitas’.
Šaltinis:
Szemerényi 1977, 134
Antraštė:
draũgas
Reikšmė:
Gefährte
Straipsnelis:
91 išnaša: Ar Čopo etimologija […] teisinga, lieka neaišku: *dhreu-p- – iš *dher- ‘laikyti’ (kaip paralelinę šaknį plg. *dhreu-gh- lytyse s. isl. driugr ‘stiprus, pilnas’, anglosaksų gedreag ‘minia, aibė’, lie. draugas ‘Gefährte’ […]).
Šaltinis:
Solta 1974, 114
Antraštė:
draũgas
Reikšmė:
Freund
Straipsnelis:
Kai kurios slavų kalbos, pvz., serbų-kroatų, skiria dvi priegaides, kurios atitinka baltų kalbų priegaides akūtą bei cirkumfleksą ir tradiciškai dažnai taip ir vadinamos. Plg. atitikmenis: […] s.-kr. drȗg, slov. drȗg, lie. draũgas ‘Freund’ […]. Dar žr. šventas, varnas, žentas, šarka, sietas
Šaltinis:
Hill 2010, 113
Antraštė:
draugas
Straipsnelis:
[Rezenzuojamas V. Orelo A Handbook of Germanic Etymology, 2003.] Go. driugan ‘kariauti’, s. ang. dreógan ‘veikti, stengtis, atlikti’ Orelas atsargiai siejamas su lie. draugas, pr. drūktai, sl. *drugъ (p. 75). Kad atsargumo nereikėjo, parodo Mažiulio etimologija, užpildanti visas spragas (1988, 222t.). Kita vertus, neaišku, kas norėta pasakyti teiginiu, jog minėti germ. žodžiai istoriškai identiški su s. v. a. triogan ‘apgauti’ ir kt. (< vakarų germ. *dreuƷan). Juk dėl semantikos skirtumų vargu, ar jie sietini etimologiškai. Plg. į antrąją homonimiškos šaknies žodžių grupę tinkantį s. i. druh- ‘apgauti’ (Mayrhofer EWAia I 760).
Šaltinis:
Kabašinskaitė 2004, 323
Antraštė:
draũgas
Reikšmė:
friend
Straipsnelis:
[Aptariamos keltų ir germanų kalbų leksinės izoglosos. Unikali morfologija yra:] keltų *drungo- > air. drong ‘troop’, v. kimrų dronn ‘multitude’, galų drungos ‘groups of enemies’ ~ germ. *drūhta- > s. ang. dryht ‘companion’, s. v. a. truht ‘troop’, s. isl. drótt ‘company, following’, go. driugan ‘to serve as a soldier’ vs. s. sl. drugŭ ‘friend, other’, lie. draũgas ‘friend’.
Šaltinis:
Hyllested 2010, 114
Antraštė:
draũgas
Straipsnelis:
žr. ranka
Šaltinis:
Olander 2009, 118
Antraštė:
draũgas
Straipsnelis:
žr. žambas
Šaltinis:
Olander 2009, 145

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas