Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
drãgoti
Reikšmė:
niokoti, gadinti
Straipsnelis:
Lie. drãgoti ‘niokoti, gadinti’, dìrginti, dìrgti, la. dragât -āju ‘daužyti, trenkti, mušti’ – artimiausi atliepiniai šalia [214] sl. *dražiti (*draziti) ‘kelti nerimą, neduoti ramybės, įpykdinti’: slov. drážiti : dražíti, č. arch. nuo XIV a. ir dial. drážiti ‘neduoti ramybės’, r. dial. дрáжить : дражи́ть ‘erzinti; (su)kurstyti, (už)degti, (su)žadinti’, bei sl. *draždžiti ‘t. p.’ : slov. dial. dráždžiti (taip pat dráščiti) ‘nervinti, pykinti’, č. nuo XIV a. drážditi ‘t. p.; sužadinti, sukurstyti’, bei sl. *orz-dražiti ‘t. p.’ : slov. razdrážiti, razdrástiti ‘supykinti’, s. bž. РАЗДРАЖИТИ ‘t. p.’, s. r. РАЗДРАЖДИТИ, РАЗДРАЖИТИ ‘t. p.’, r. раздражить ‘t. p., suerzinti’. Galbūt giminiški žodžiai dar yra oset. äw-därzi̥ ‘mušti, trankyti, plėšti’, s. i. drā́ghate ‘vargti, kamuotis’, ags. dreccan ‘erzinti, varginti’ (Pokorny IEW, 273–274 siejo sl. *dražiti su s. i., oset. ir ags. žodžiais kaip ide. *dhregh- ‘pykinti, varginti, erzinti’ tęsiniais, plg. dar Berneker, Slavisches etymologisches Wörterbuch, I, 1924, 221, Vasmer REW I, 366, Skok, Etimologijski rječnik hrvatsoga ili srpskoga jezika, I, 1971, I 431; БЕР I 419). Sl. šaknis *draz- gali būti susieta su lie. drožti, la. drāzt ‘mušti’.
Šaltinis:
SłPr IV, 213–214
Antraštė:
drãgoti, dragóti
Reikšmė:
naikinti, griauti, niokoti; sumušti, sudaužyti
Straipsnelis:
Lie. drãgoti, dragóti ‘naikinti, griauti, niokoti’, ‘sumušti, sudaužyti’ (KŽ), la. dragât, -āju, draguôt ‘t. p.’. Šie baltiški žodžiai daryba ir reikšme panašūs į sl. *drozgati vakarų ir pietų slavuose: šiaurės [slavų] *droskati ‘laužyti, daužyti, gadinti’ : slov. drọ̑zgati ‘pūdyti’, ukr. дрóскати ‘žaloti, luošinti’. Apie -g- : -zg- kaitą žr. druzgas (SłPr IV, 274–275). Plg. artimą reikšme sl. *druzgati, su kuriuo Berneker, Slavisches etymologisches Wörterbuch, I, 1924, 228, Skok, Etimologijski rječnik hrvatsoga ili srpskoga jezika, I, 1971, 444 siejo sl. *drozgati ir *droskati.
Šaltinis:
SłPr IV, 261–262

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas