Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: drakas, dygti, skiauterė, straipstis, buksvės, pūras, kukorė, šmoknus, avėti, pynė, darvà, bulbienė, kilsnoti, bęsti, bendžiu, bendžiau, strigti, tūla, latožis, įžulus, misti, liūderis, ažgys, daug.

Antraštė:

drãkas

Reikšmė:

ginčas, vaidas

Straipsnelis:

Drãkas ‘ginčas, vaidas’ ir t. t. bus pasiskolintas iš rusų ar iš ukrainiečių dráka ‘t. p.’, o ne „priesagos -aka vedinys iš lie. dir-ti“ (Fraenkel LEW, 100). Čia Fraenkelis pirmenybę atidavė „furor radivalis“, kuri visada vargšą indoeuropeistą įvilioja į pasalą.

Šaltinis:

Pisani 1957, 143

Antraštė:

drãkas

Reikšmė:

muštynės, peštynės; šurmulys; mušeika

Straipsnelis:

Lie. drãkas ‘muštynės, peštynės; šurmulys; mušeika’ – skolinys iš r. дрáка ‘muštynės’ : sl. *drokъ (Fraenkel LEW, 101, ЭССЯ V 124). Tačiau dar padaryta pastaba apie giminiškumą lie. drãkas ‘dailidės kirvis’. Vasmer REW I, 372 siejo su sl. *derǫ, dьrati (plg. taip pat ЭССЯ V 124). Tam nėra pagrindo.

Šaltinis:

SłPr IV, 255

Antraštė:

drakas

Reikšmė:

slibinas

Straipsnelis:

Lie. slavizmas drakas ‘slibinas’ P. Skardžiaus kildintas iš s. br. *дрокъ, tepasiremiant s. r. дрокъ buvimu, nors įmanomas ir lenkų tarpininkavimas: jeigu le. tarm. drak, drach ir būtų vėliau skolinti, lenkus jau XVI a. turėjus biblinį drak rodo išvestinis bdv. drakowy (1455 m. Biblija); dar svarbiau – nėra garantijos, kad neskolinta iš v. Drache ar net tiesiai iš lo. draco. Tad pastarasis skolinys savo pobūdžiu jau primena šių dienų vadinamuosius tarptautinius žodžius.

Šaltinis:

Urbutis 1991 (1992), 7