Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: drevė, dravis, kramzlė, dėkla, spėja, kadaise, narvė, ergla, bezdėti, kukorė, mušti, katėnas, lytėti, stėgti, sai, pìnti, vaivulis, krypuoti, kardentis, melsvas, drabnas, malda, kekčioti, pirm, kutrus, kervoti, atkarpa, dabar, rišti, dūlėti, papžindūlis, slyvos, buitis.

Antraštė:

drẽvė, drevė̃, dravìs

Straipsnelis:

Bendrabaltiškas laukinių bičių avilio pavadinimas reprezentuojamas žodžiais: lie. dravė̃, drẽvė, dravìs, -iẽs; la. drava, drave; dravs, -s; dreve, dore ir pr. drawine [pastarąjį žodį siūlo etimologizuoti kaip ir V. Mažiulis: Prūsų kalbos paminklai, II, 1981, 30 …]. Bendrabaltiškas laukinių bičių avilio pavadinimas genetiškai giminiškas ide. medžio pavadinimui (het. taru, gr. δορυ, go. triu, prasl. *deru̯o), atitinkamai ąžuolo pavadinimui (gr. δρῦς, air. daur). Lietuvių žodžių (ir variantų) reikšmės raidą nustatėme tokią: ‘natūrali (paprastai ištrūnijusi) skylė medyje’ ‘дупло’ → ‘dirbtinė (žmonių padaryta) skylė medyje = Beute; борть’ → ‘medis su bičių aviliu’ → ‘sritis su tokiais medžiais’ [12]. Iš anksčiau išvardytų ryt. baltų žodžių tik 2 tiksliai atitinka vienas kitą: lie. dravė̃, – la. drave; lie. drẽvė, drevė̃ – la. dreve. Skirtingi šaknies vokalizmo laipsniai (*drav-, *drev-; toliau la. dore ir lie. dervė̃ ‘medžio skylė’) rodo reikšmingą šių žodžių senumą. Jau iš pat pradžių jie buvo skirti laukinių bičių sąvokai pavadinti […]. Tai pamatas, kodėl šie žodžiai baltų kalbose buvo par excellence terminai bičių aviliui pavadinti.

Šaltinis:

Eckert 1989, 11–12