Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: druktas, labas, apeiga, prakaulis, erčia, nìnkstis, šlitė, nýkštis, keltuvė, apstuoti, mufas, ežia, įstabus, drožti, sneigėti, šiurintis, kybinti, liauti, liautis, pažel, drignes, eketė, jarumbė, budėti, budu, rinkti, šilti, drabnus, gan.

Rezultatai

Antraštė:: drùktas
Reikšmė:: stiprus
Straipsnelis:: Pr. drūktai (adv.) 35₃₃ ‘tvirtas’ [ir kt.] : lie. drùktas, la. drūkts, s. isl. driūgr ‘tvirtas, stiprus’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 860 su lit.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 202

Antraštė:: drū́ktas
Reikšmė:: storas, tvirtas, stiprus
Straipsnelis:: Pr. drūktai ‘tvirtai’ artimiausiai siejasi su lie. drū́ktas ‘storas’, ‘tvirtas’, ‘stiprus’ (plg. drū̃ktis, drūktýbė, drū́ktimas, drūktė́ti ir pan.), drū́tas, drū́tìs, drū̃tis, drūtė̃, drūtýbė, drūtìngas, drū́tinimas, drūtìnis, drūtùlis, drūtumà, drūtùmas, drūtuõlis, drūtė̃lis, drūtė́ti ir pan.; la. drukts, drūkts, drukns (< *druktn/a/s) ‘tvirtas’, ‘stiprus’, druknums, druķis, druķîgs ir t. t.; kuršių drûkts. Tai leidžia nustatyti šaknį *drū̆- su -k-, -t-, -n ir jų kombinacijomis. O *drū̆- reiškė kažką tvirta, būtent medžio pagrindinę savybę. Dėl to bl. drū̆- ryšys su ide. *dhreu-/*dhrū̆ ‘tvirtas’, ‘stiprus’ yra neginčijamas aprašant medžio savybes (*dhereu̯o-). Slavų kalbose yra žodžių, vartojamų artimomis reikšmėmis pr. drūktai: r. dial. дружня́е ‘glaudžiau’, дрýжка ‘valstiečių bendruomenės dalis’, taip pat r. дрýжный, дрýжность, дрýжба, дружи́ть ir t. t. Lie. drū̃čiai, drùčkis taip pat artimi ai kuriems slavų žodžiams. Siejasi su r. дрýчить ‘bliauti’ su lie. drū́ktas, drū́tas.
Šaltinis:: Топоров ПЯ A–D, 377–379