Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: druska, kaplys, micė, strėgti, židinys, tuskėti, urkioti, bryzėlė, kiaukt, grumblas, gaivus, nirsti, kvieslys, murmulys, klėtis, tetraitė, ėrištis.

Antraštė:

druskà

Straipsnelis:

Lie. druskà, drùzgas, la. druska ‘trupinėlis, gabaliukas’ – artimi atliepiniai šalia [275] sl. *druzga (ryt. *druza) : ryt. druska : šiaur. druzgъ (ryt. druzъ) ‘šukės; tai, kas suskaldyta, suardyta; maži gabaliukai’. Dėl reikšmės plg. alb. krüpë ‘druska’ : s. bž. sl. krupa ‘trupinys, nuolauža’, Sławski SE I 170, Fraenkel BS 59. Plačiau žr. drùzgas SłPr IV 275.

Šaltinis:

SłPr IV, 274–275

Antraštė:

druskà

Straipsnelis:

Pr. dmskins ‘ausies siera’ Bezzenberger BB XXIX, 1905, 247–248 ir Trautmann Die altpreussischen Sprachdenkmäler, 1910, 322 siūlė konjunktūrą druskins. Šis žodis buvo siejamas su lie. druskà, la. druska ir t. t. (go. driusan, drauhsna, s. v. a. trôr bei kt., žr. Walde Pokorny, I, 872; Pokorny 1, 274), plg. slov. drûzgati, s. le. druzgać ‘byrėti smulkiais gabalais’, r. друзг, друзгá šalia lie. druzgė́ti, drùzgas ir pan. Yra pasiūlyta lygiai tikėtina ir kita konjunktūra.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 352–354

Antraštė:

druskà

Straipsnelis:

Pr. *drosk- atstatoma pagal vietovardį Droskyn ir paprastai suprantama kaip *drusk-. Siejama su lie. druskà.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 376

Antraštė:

druskà

Reikšmė:

salt

Straipsnelis:

[Kalbama apie ide. veiksmažodinius būdvardžius su *-ko-.] Iš baltų kalbų turime aiškų pavyzdį lie. druskà ‘salt’, la. druska ‘trupinys, truputis’ (: lo. frus-tum, keltų *d(h)rus-tó : *d(h)rus-lo- [smulkiau žr. Hamp, Transactions of the Philological Society 1974 (1975), 139–145].

Šaltinis:

Hamp 1977b, 78

Antraštė:

druskà

Straipsnelis:

Beveik visų ide. k. žodžiai, reiškiantys ‘druska’, yra paveldėti iš ide. prokalbės, < ide. *sal- ‘druska’. Lie. druska giminiškas la. druska ‘trupinys’, gr. Θραύω ‘laužyti, traiškyti’, go. drauhsnōs ‘gabaliukai, trupiniai’, visi < ide. *dhreu-. Plg. alb. kripë ‘druska’ iš sl., pvz., s. sl. krupa- ‘trupiniai’.

Šaltinis:

Buck 1949, 382

Antraštė:

druskà

Reikšmė:

Salz

Straipsnelis:

Čia svarbu ieškoti paralelių su kitais druskos medžiagų pavadinimais, kurie etimologiškai yra skaidresni. […] Visų pirma tai vyno akmens, vyno akmens druskos pavadinimai, jie anksčiau buvo vartojami ir kaip prieskonis, ir kaip vaistas. Reikšmę ‘vyno akmens druska’ dažnai įgyja žodžiai, kurie paprastai reiškia ‘tirščiai, nuosėdos’ ir pan.; aiškiausiai tai matyti lo. faex ‘tirščiai, nuosėdos, vyno akmens druska’, vien paskutinę reikšmę turi vedinys faecula. Arba gr. trúx ‘jaunas vynas, nuosėdos, išspaudos, metalo šlakas, vyno akmens druska’, arba alb. drā ‘vyno akmuo’, esantis greta n. ang. dregs ‘nuosėdos, išspaudos’ ir kt. [14 išnaša: Labai pamokomas yra J. Grimmo cituotas (žr. Drusen) v. ž. droske ‘die von der hervorsprudelnden soole im heiszen sommer und im kalten winter abgesonderte salzblume’. (plg. Schambach, Wörterbuch der niederdeutschen Mundart der Fürstenthümer, Göttingen und Grubenhagen, Hannover 1858). Ar šitaip aiškintinas ir lie. druskà ‘Salz’? (plg. maždaug lie. drumstas ‘Bodensatz’).]

Šaltinis:

Seebold 1984, 129

Antraštė:

druskà

Reikšmė:

Salz

Straipsnelis:

Go. drauhsna ‘Brocken; Brosamen’ yra izoliuotas darinys, kurio analizė priklauso nuo <h> interpretacijos. Jei go. <au> yra iš *u prieš /h/, tai jį galima lyginti su lie. druskà ‘Salz’, la. druska ‘Krümel’ (kilo iš ide. šaknies *dʰreu̯s- ‘fallen’, LIV 157t.). Tokiu atveju go. drauhsna kiltų iš ide. *dʰrus-kneh₂-, su metateze pakitusiu į germ. *đruhsnō- (taip, pvz., mano Bezzenbergeris, Holthausen, Fraenkelis). Tačiau fonologiškai (-sk- išsilaiko germanų kalbose) ir morfologiškai (nėra jokios priesagos -kno-) tai yra problemiška.

Šaltinis:

Casaretto 2004, 376–377