Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: dugnas, bubutauti, susibubutauti, nuolat, nuolatos, kėkštas.

Rezultatai

Antraštė:: dùgnas
Straipsnelis:: žr. dubti
Šaltinis:: Топоров ПЯ A–D, 356–359

Antraštė:: dùgnas
Straipsnelis:: Prasl. *dъbno (bulg. дъно ‘dugnas, kelmas’, s.-kr. дно̏, slov. dnò ‘dugnas’, č., slovk., luž. a., luž. ž., le. dno, polab. danü, bažn. sl. дъно, r. дно, ukr. дно – visi ‘dugnas’) lingvistai tradiciškai kildina iš ide. *dhubnom ir lygina su lie. dùgnas (< *dubnas), la. dubens, dibens ‘dugnas, gelmė’, galų dubno-, s. air. domun ‘pasaulis’ bei lie. dubùs ‘gilus’, go. diups, vok. tief, s. air. domain, kimr. dwfn – visi ‘gilus’. Prasl. *dъbrь (> s. sl. ДЬБРЬ, ДЪБРЬ ‘dauba, griova’, slov. deber ‘įklonis’, s. le. debrz, le. debrza, debra, r. дебрь ‘dauba, griova, miškas’) siejamas su lie. dùburas, duburỹs, s. air. dobar, s. kimr. dubr ‘vanduo’ (Miklosich 1886, 54, Р. Ф. Брандм, РФВ, XXII, 1889, 114; Berneker SEW I 242, 245–246; Фасмер ЭСРЯ I 490, 519; К. О. Фальк – ScSl IV 1958 271). Tačiau sl. *dъbno ir *dъbrь ne tik giminiški (tai seniai pripažinta), bet dėl savotiško priesaginio įforminimo -r/-n priartėja prie heteroklitinės paradigmos. Tokio senovinio darinio ir reikšmė turėjo būti senovinė [10]. Kitoniškam aiškinimui gal galėtų praversti arm. erkin ‘dangus’ ir erkir ‘žemė’ – panašūs poriniai vediniai iš arm. erku ‘du’ (< ide. *duu̯ō- / *du̯ei̯) [plg. Иванов В. В. – Э 1967 (1969) 47]. Armėnų atliepinys (tiksliau – laisva paralelė) rodo, kad ide. žodis, davęs sl. *dъbno galėjo būti neaspiruota pradžia, t. y. ide. *dubhn-. Čia dar būtų galima jungti s. lo. *dubinus ‘dvigubas’ (< ide. *dubh(i)no-) [11]. Tad archajinė forma (-r/n- kamieno pėdsakai) derinasi su archajiniu dugno, žemės suvokimu kaip vienos iš dviejų kietumų. Tarp ‘dugno’ ir ‘gylio’ sąvokų akivaizdžios sąsajos nėra (vadinasi, semantika tradicinės etimologijos neparemia).
Šaltinis:: Трубачев 1970 (1972), 10–12

Antraštė:: dùgnas
Straipsnelis:: Gr. πυθμήν, -ένος m. ‘pagrindas, pamatas, jūros gylis’ […]. Žodis, kurio reikšmė paprasta, yra pagrindinis, tačiau jo vartosenos atvejai yra labai pasikeitę, plg. Furumark, Eranos, XLIV, 1940, 45. Jis turi seną priesagą -μήν. Be graikų, yra patogu gretinti su skr. budh-ná- m. ‘dirva, dugnas, pėda, šaknis’ ir atstatyti ide. *bhudh-. Morfologiškai galima sujungti du žodžius priimant, kad budha- remiasi *bhudh-mno-. Germanų kalbos rodo besikeičiančias formas priesagoje su -m- arba -n- ir dantinio artikuliacijos būdu (kuris suponuotų ide. formas su dh ir su d): vadinasi, su -m- s. v. a. bodam (> vok. Boden), ags. *bođm m., ang. bothem greta ags. botm (> ang. bottom). Antra vertus, ags. badan ‘dirva, dugnas’ greta s. š. germ. botn. Be to, italikų ir keltų kalbos rodo formas su nosiniu kuris įtrauktas į šaknį, lo. fundus ‘dugnas, pagrindas’, kuris gali tiksliai atliepti v. air. bond, bonn ‘kojos padas, pagrindas’ (ide. *bund(h)o- su aspiruotu ar neaspiruotu sonoriniu). Suponuojama, kad nosinis šaknyje yra kilęs iš priesaginės ide. formos *bhudn-o metatezės, nes lyginamos formos yra paliudytos iranėnų kalbose, pvz., av. bū̆na- m. ‘dugnas, dirva’, prakritų bhundha- m. ‘vazos dugnas’, plg. Mayrhofer EWA, II, 438 ir taip pat πύνδαξ. Meillet (plg. Ernout-Meillet s. v. fundus) taip pat primena baltų ir slavų žodžius su d- žodžio pradžioje: s. sl. dŭno, plg. lie. dùgnas (iš *dubno-) bei keltų žodžius – būtent galų dubno ‘pasaulis’. Formų įvairovė ir vartosenos atvejai leido Vendryesui MSL 1913, XVIII, 305–308, suponuoti, jog žodžiai turėjo religinį atspalvį. Semantinis gr. žodžio laukas atvirkščiai yra reliatyviai apribotas ir reikšmės ‘dirva’ nėra gr. kalboje, plg. dar Kretschmer, Glotta 1933, XXII, 115–118, kuris netiki reikšme ‘ramstis’ Il. 11, 635. Taip pat plg. Otrębski, KZ 1970, LXXXIV, 83.
Šaltinis:: Chantraine DEG III, 952

Antraštė:: dùgnas
Straipsnelis:: ide. veikiausiai *bʰudʰ-nós, * bʰudʰ-n-éi̯, bʰudʰ-n-óh₁. Tai yra pagrindas, kuriuo nesunkiai paaiškinami tiek graikų n-fleksija, tiek […] o-kamieniai kitų kalbų perdirbiniai: su -m- stipriųjų linksnių germanų *buþ-ma- lytyse s. v. a. bodam, s. saks. bodom, su -n- silpnųjų – germ. *but-na- lytyse s. š. germ.botn (pragerm. dar n-kamienas, nom. sg. *buþ-mõ, gen. sg. *but-n-iz? […], s. ang. botm dėl kontaminacijos), taip pat ved. budná-ḥ, lo. fundus (-dn- > -nd- kaip unda), su metateze (ir šaknies *dʰeu̯b- go. lytyje diups ‘gilus’ poveikiu) bl.-sl. *dub-ná-n lytyse lie. dùgnas, s. bažn. sl. dъno (be -u- pailginimo, iš čia su aspirata).
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 189

Antraštė:: dùgnas
Straipsnelis:: Dauguma ide. k. žodžių, žyminčių sąvoką ‘dugnas’, priklauso vienai iš grupių. Pirmą grupę sudaro žodžiai, kilę iš ide. *bhu(n)d(h)- ir įvairių jos variantų (čia įeina graikų, lotynų, germanų, indų-iranėnų kalbos), antrą grupę sudaro bendri baltų ir slavų žodžiai. Lie. dugnas (*dubnas), la. (*dubens>) dibens, s. sl. dŭno (*dŭbno), ir t. t., bendras sl. = galų dubno-, dumno- ‘pasaulis’ (matomas žodyje Dubnorīx), giminiškas lie. dubus, go. diups ir t. t. ‘gilus’, vel. dwfn, s. air. domain ‘gilus’ ir t. t.
Šaltinis:: Buck 1949, 856

Antraštė:: dùgnas
Straipsnelis:: Pr. *dumpn- atstatoma, remiantis vietovardžiais: Dompnow, Domnow, Dampnauw, Dompnikaym ir kt. Kadangi -bn- > -mn (> mm), prūsišką žodį reikėtų sieti su la. dubens, lie. dùgnas (iš *dubn-), sl. *dъno.
Šaltinis:: Топоров ПЯ A–D, 390–391

Antraštė:: dùgnas
Straipsnelis:: Aiškesni *ŭ pavyzdžiai yra Dubno-reix (lie. dùgnas, etc.) ir Verno-dubrum (Velso dwfr).
Šaltinis:: Hamp 1969a, 151