Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dumbas, vandragė, kamulžinas, perlik, tumėti, pelenai, įsnaujė, skurti, bernytis, capnyti, šikaminė, kiltas, glausti, šitai, kuršis.

Antraštė:

dum̃bas

Reikšmė:

ertmė, įdubimas, drevė

Straipsnelis:

Bendrasl. ąžuolo pavadinimą [s. sl. dǫbъ, r., ukr., br. дуб, bulg. дъб, s.-kr. dȗb, le. dąb (ir kt.) kildiname iš prasl. *dǫbъ. Sławskis (Słow. etym. jęz. pol. Kraków 1952–) pirmasis nurodė baltų kalbų formas, formaliai giminiškas su *dǫbъ, t. y. lie. dum̃blas ‘pelkė, klampynė’ ir daubà ‘slėnis’ [265]. Mes pirminę dǫbъ formą rekonstruojame kaip *dumbås – tai daiktavardis, kurio reikšmė ‘drevė, išduba, išdubęs medis’. Žodžio *dumbås šaknis yra prasl. šaknies *dŭb- (> *dъb-) infiksinis variantas, todėl ir dǫbъ priklauso tai sl. žodžių grupei, kuri kilusi iš ide. *dheub- (Walde Pokorny, 847). Žodžiui dǫbъ artimiausi yra slovk. dbol (prasl. *dŭb- : dъbol) ‘avilys, drevė’, le. dub, dziub, dziubnia (prasl. *dåubås) ‘drevė’. Lie. kalboje turime tikslų formalų *dumbås atitikmenį – lie. dum̃bas [266]. Be to dǫbъ visų pirma gretiname su lie. dum̃ba ‘darosi drevė, drevėjasi’ < dùbti ‘drevei atsirasti’, dubùs ‘gilus, sukritęs vidun’; su nosiniu infiksu ir gretimomis reikšmėmis: dumbùs, dumbrùs, dublùs; toliau: dubà, dùbė̃, dúobà, dublià, dublỹs ‘drevė’, dūbsoti ‘stovėti, stirksoti (apie drevėtą medį)’. Paskiausiai žodį dǫbъ gretiname su kitų kalbų žodžiais, kilusiais iš ide. *dheub-, t. y. s. air. domain ‘gilus’, galų dubno-, dumnio- ‘Welt’, go. diups ‘gilus’, norv. dump ‘Vertiefung in der Erde’, dan. dial. dump ‘Höhlung’, ang. dump ‘tiefes mit Wasser gefülltes Loch’, vok. Tümpel (Walde Pokorny, 847).

Šaltinis:

Фальк 1958, 265–267

Antraštė:

dum̃bas

Reikšmė:

cavity, hollow

Straipsnelis:

žr. dubti

Šaltinis:

Blažek 2001b 33–34