Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dunėti, žerti, pagaira, jūšė, kirkužys, tarškėti, gajus, bulvienė, daina, knypkis, palėpis, smaigstyti, sriautas, ryžiai, barbierius, patekai, ančiokas, pradžia, vyža.

Antraštė:

dunėti

Reikšmė:

iškvėpti; pamažu prarasti stiprumą, kvapą, skonį

Straipsnelis:

Ch. Stangas (1972, 18) tik slavams ir germanams priskiria pavadinimą ‘mirtis’, plg. go. dauþus ‘miręs’, dauþs ‘mirimas’ (go. af danips kaip veiksmažodžio ‘mirti’ kauzatyvas) ir slavų veiksmažodis, reiškiantis ‘slėgti, spausti; smaugti’, plg. sl. dav-: волко-дав iš давить […] aiški šaknies reikšmė ‘marinti; žudyti’. Sprendžianti iš giminingų s. airių formų, ši šaknis, kaip ir mer-, galėjo reikšti ‘išnykti’, plg. s. airių ru-deda (būt. l. -ro-deda-) ‘išnykti’ : duine ‘žmogus’, het. danduki- ‘žmogus; mirtingas’; nereduplikuotas lo. fūnus ‘laidojimas’. Su didelėmis išlygomis galima lyginti lie. dunėti, la. dunêt ‘gesti (apie grūdus, svogūnus)’. Kadangi šiose baltų kalbose nėra reikšmės ryšio su žmogumi, būdingo kitoms kalboms, todėl lietuvių ir latvių kalbų žodžius galima etimologizuoti ir kitaip.

Šaltinis:

Иванов 1985 (1987), 6–7