Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: duona, gjaurė, čempinti, kankožėris, rabandytis, apdrimbėlė, tęsti, dręsus, ožka, vos, išduiti, kaugurė, kupana, įdėlis, laukas, lielas, bibykas, it, austi, audžiau, audžiu, pavinnystė, dalmonas, kiškis, nardyti, kamula, kautynės, bradyti, bradau, pašlovinti, kūnas, dužas, Alkos kakta, lizda, ribulys, slėsna, guga, švisti, barzdotas, čiūtys, dūsia, kempėti, juosėti, draugtarnis, karbija, iešmas, ielakštė, ugnis, virkštis.

Antraštė:

dúona

Straipsnelis:

[Tarp jau anksčiau įvairių mokslininkų pateiktų baltų-iranėnų specifinių leksikos atliepinių minima:] […] ir dānā ‘grūdai’ (s. i. dhānā) : lie. dúona.

Šaltinis:

Трубачев 1965 (1967), 12

Antraštė:

duona

Straipsnelis:

Daugelyje ide. kalbų duonos pavadinimas kilęs iš tokių žodžių: ‘maistas’, ‘valgis’, ‘grūdai’, nes duona – pagrindinis maistas. Keletas pavadinimų siejama su žodžiais, žyminčiais sąvoką ‘gabaliukas, gabalas’, dar kitų pradinė reikšmė buvo ‘duonos riekė, pakepta keptuvėje (shaped loaf of bread baked in a pan)’. Lie. duona (la. duona ‘gabaliukas duonos’) galbūt giminiški skr. dhānas (pl.), dhānya- ‘grūdai’. Dar galbūt duona kaip ‘Dievo dovana’ : lie. duoti.

Šaltinis:

Buck 1949, 357–358

Antraštė:

dúona

Straipsnelis:

Toch. B tāno ‘javai’, acc. sg. tāna ir nom. pl. tanāñ. Jau Meillet MSL, XVIII, 1914, 397, išn. 1, sugretino šį žodį su skr. dhānās (pl.) ‘javai’, lie. dúona < ide. *dhōnā, pridurdamas: „taip pat galėtume kelti klausimą, ar žodis nepasiskolintas iš iranėnų kalbų; tačiau nėra rimto pagrindo tuo tikėti“. Iš tiesų, toch. B tāno labai gerai gali reprezentuoti ide. *dhōnā, su (toch.) pakeitimais -o į *-ā (plg. pvz., B skiyo ‘šešėlis’ = gr. σκιᾱ́) (plg. Van Windekens, Orbis, XIII, 1964, 293 t.). Žinoma, teoriškai negalima atmesti indiškos ir iranėniškos kilmės (plg. sakų dāna-, sogdų δn ir t. t.): žr. Lane, Studies in Kuchean Grammar I, 1952, 26 ir Szemerényi, Sprache XII, 1966, 222. Tik taip pat reikia skaitytis su -tāñc B žodyje ynaikentāñc (maisto produkto pavadinimas) B -tāñe morfologinė struktūra, atrodo, iš tikrųjų patvirtina ide. kilmę.

Šaltinis:

Windekens 1976, 497

Antraštė:

dúona

Straipsnelis:

Vedų, graikų ir germanų oksitoniniai vardažodžiai atitinka baltų-slavų akūtines baritonų formas. Didžiausią įrodymo galią čia turi grupė baltų kalbų pavyzdžių, atsiradusių tuo pačiu laiku kaip ir slavų kalbose. Tiktai baltų kabose yra daiktavardžių, rodančių kirčio atitraukimą. Vedų pl. dhānāḥ lyginant su lie. dúona, la. duõna.

Šaltinis:

Milewski 1966, 115

Antraštė:

dúona

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] ‘Duona’ baltų kalbose turi skirtingus pavadinimus. Lie. dúona siejamas su žodžiais, kurie giminiškose kalbose reiškia ‘grūdai’ arba ‘javai’, plg. s. i. dhānāḥ, dhā́nya, toch. B tāno. La. duõna vartojama antrine reikšme ‘duonos riekutė’; ‘duona’ čia vadinama màize.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 227

Antraštė:

dúona

Straipsnelis:

Jei laikysime toch. B tāno ‘javai’ išvestu iš ide. *dhe- ‘dėti, guldyti’ [žr. Meillet MSL, XVIII, 1914, 397, H. Pedersen, Le groupement des dialectes indo-européens, 53, J. Duchesne-Guillemin, BSL, XLI, 1940, 180, A. J. Van Windekens, Le tokharien…, 1976, 497 su bibl.] ir lie. dúona ‘bread’ irgi kilusiu iš tos pat šaknies [žr. Fraenkel LEW, 111], pasirodys, kad dhānā́s kilęs ne iš skr. dhā-, bet tiesiog iš ide. *dhē-.

Šaltinis:

Pârvulescu 1988, 51

Antraštė:

dúona

Reikšmė:

Brot

Straipsnelis:

[Trubačiovas (Э (1965) 1967, 12) gretina] iran. dānā ‘javai’, s. i. dhānā ‘t. p.’ : lie. dúona ‘Brot’. Ch. Bartholomae, Altiranisches Wörterbuch, Straßburg, 1904, 734 mini n. av. dūrinį danō.karš- ‘javų grūdus nuimantis, vienos skruzdėlių rūšies pavadinimas’. Be šių, Mayrhofer, Etymologisches Wörterbuch des Altindoarischen II, 98 nurodo v. ir n. iran. darinius (pvz., khotanų dāna f. ‘javai, grūdas’, sogdų δ’n ‘javų grūdas’, v. pers. dānak, n. pers. dāna ‘javai, grūdas’) ir toch. tāno ‘javai, grūdas, sėklinis grūdas’ ir pastebi, jog etimonas reikšme ‘javai (javų grūdai)’ yra nepatikimas. Tiesa, toch. žodis galėtų būti paskolintas iš iran. kalbos, tačiau galėjo būti ir kitaip. Van Windekenas, Le Tokharien I 497, toch. B tāno laiko gana tikėtinai kilusiu tiesiog iš ide. *dhōnā, tai patvirtintų ir B -tāñe žodyje ynaiketāñe. Šio atveju (jau vien dėl s. i. duomenų) negalima kalbėti apie iran.-bl. paralelę, veikiau čia kultūros žodis, vartojamas plačioje teritorijoje. Fraenkelis LEW, 111 iš bl. pusės nurodo lie. dúona ‘Brot’ ir la. duõna ‘pjaustoma duona, ypatingos duonos galas’. Plg. dar Duchesne-Guillemin, BSL XLI, 180; Fraenkel, Die baltischen Sprachen, Heidelberg, 1950, 36.

Šaltinis:

Cvetko-Orešnik 1983, 207

Antraštė:

dúona

Straipsnelis:

Baltų-slavų kirčiavimo dėsnių santykinė chronologija: […] 5. HIRTO DĖSNIS. Pagal Hirto dėsnį, teisingai performuluotą Illič-Svityčiaus, iktas buvo atitrauktas [iš žodžio galo] į prieš jį ėjusį balsį, jei iškart po šio ėjo laringalas, pvz., lie. dúona, výras, dū́mai, mótė, plg. s. i. dhānā́ḥ, vīráḥ, dhūmáḥ, mātā́. Kirtis atitrauktas žodžiuose *kaHu̯los, la. kaũls, gr. καυλός, ir *gruHźlaH, r. grýzla, tačiau išsaugotas žodžiuose *tenHu̯os, la. tiêvs, gr. ταναός, ir *pHilaH, r. pilá. Kirčio atitraukimas yra ankstesnis už skiemeninių sonantų išnykimą, kadangi jis paveikė la. il̃gs, pil̃ns, s.-kr. dȕg, pȕn. Jis ankstesnis ir už nulinio laipsnio eliminavimą prieš netiesioginių linksnių galūnę priebalsinių kamienų darybos priesagoje, plg. pastovų kirtį, atspindimą la. mãte, s.-kr. mȁti. Ankstesnis už glotalinio požymio sutapimą su ide. laringalų refleksu, kadangi kirtis neatitrauktas la. pȩ̂ds, nuôgs. Kita vertus, jis vėlesnis už oksitonezę (kirčio nukėlimą iš vidinio skiemens į žodžio galą paradigmose su galo kirtį turinčiomis formomis, pvz., lie. sūnumi, žiemomìs), plg. mobilųjį kirtį s.-kr. sȋn. […] [Dar žr. bėgti, duktė]

Šaltinis:

Kortlandt 1977, 321

Antraštė:

dúona

Straipsnelis:

[Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija. Hirto dėsnio pvz.:] lie. dúona ~ s. i. dhānā́s.

Šaltinis:

Kortlandt 2008, 6

Antraštė:

dúona

Straipsnelis:

[Aptariami sanskrito ā kamieno oksitonai.] S. i. dhānā́ pl. tant. < *dʰoHneH₂- arba *dʰeH₃neH₂-. Toch. B tāno < pratocharų *tH̥nā- gali rodyti H₂ kamieną su balsių kaita. Baritonezė, paliudyta la. duõna ir lie. dúona (a. p. 1), atsiradusi dėl Hirto dėsnio (žr. Illič-Svityč).

Šaltinis:

Lubotsky 1988, 105