Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: durmas, skrodelis, bliežti, gėdėtis, kurvaičinas, šienatvė, žiurė, bliurės, srabus, kupinis, kalmas, piešos, pražanga, makaušė, bebras, bebrus.

Antraštė:

durmas

Reikšmė:

smarki audra

Straipsnelis:

Lie. durmas ‘smarki audra, „šturmas“’ LKŽ laikomas nevartotinu slavizmu. Iš slavų germanizmo r. штурм, le. szturm lie. durmas, savaime aišku, fonetiškai neįmanomas. Šalia durmas dar būta ir tokios pat reikšmės padurmas (R), o tai sykiu tvirtas pagrindas čia įžiūrėti deverbatyvus, atsiremiančius į (pa-)dùrti. Už reikšmės ‘audra’ veikiausiai reikėtų įžiūrėti abstraktams būdingą veiksmo reikšmę, tad maždaug ‘(vėjų) susidūrimas, daužymas(is)’ ar gal seniau, atsižvelgiant į dìrti, darkýti, drė̃ksti, draskýti ir kitų tokių dùrti giminaičių semantiką, ‘draskymas(is)’ ar pan., o tai gerokai primena kitų tarminių audros pavadinimų, bangas (bangà) ir bañgtas atsiradimą šalia lie. (ž.) beñgti ‘baigti’ (< *‘mušti, smogti’), (ryt.) biñgti (-ia, -ė) ‘mušti, trenkti, galabyti’, turinčių intarpinės kilmės n ir toliau priklausančių ide. *bhei-g : *bhi-g- ‘mušti’ atstovams. LKŽ IX 62 nurodytas padùrmas reikšme ‘smarkus puolimas’, tačiau tai galėtų būti ir antrinė reikšmė, paveikta prieveiksmio padùrmu reikšmės ‘veržliai, smarkiai’, juolab kad težinoma įnagininko forma padùrmu. Ne vienas naujasis etimologinis žodynas nepaisant jau paaiškėjusios padùrmu sąsajos su dùrti tarsi iš inercijos kartoja tradicinę etimologiją, giminiškais verčiančią laikyti visai kitus žodžius – dùjos, dū̃kti, dausióti ir tt. Dar vienas mėginimas – sujungti ide. *dheu(-r)- ‘sklaidytis, sūkuriuoti; pūsti; veržtis’ žodžių šeimą (joje ilgai norėta matyti ir padùrmu) su ide. *der- ‘lupti, dirti, skelti, skaldyti’ žodžių šeima, kuriai priklauso ir lie. dùrti, durmas, padùrmu [su daugybe kitų ide. kalbų giminaičių], arba vieną lie. padùrmu prijungti prie ide. *dheu(-r)- (taip Toporov ПЯ I 392) – tegali būti laikomas perdėm neapdairiu apsirikimu: ide. *der- ir *dheu(-r)- labai skiriasi formaliai (fonetiškai *d- ir *dh-; morfonologiškai e ir u abliauto eilės; morfemiškai šaknies garsas *-r ir plėstukas / priesaga r). Ide. *der- žodžių šeimai (lie. dìrti, sl. *dьrati) galėtų priklausyti ir sl. *durъ adj. ‘kvailas, baikštus’ (jo *u aiškintinas atsiradęs dėl antrinės balsių kaitos, abliauto nuosprūdžio į kitą eilę sutapus tapačiam nykstamajam laipsniui *ъ, sl. *(u)dъriti ‘smogti’, greta sl. *dьrati; semantika nekliūva: per galvą stipriai užtvotas ne sykį pasidaro apdujęs; mušimu įvaroma baimės, plg. lie. kai galvon daužtas, trenktas). Tai pat šeimai galėtų priklausyti ir pr. dūrai ‘baikštūs’.

Šaltinis:

Urbutis 1999b, 220–234