Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
dveigỹs
Reikšmė:
dvimetis, dvejų metų amžiaus
Straipsnelis:
Giotzės-Pederseno (A. Götze-H. Pedersen, Muršilis Sprachlähmung. Ein hethitischer Text mit philologischen und linguistischen Erörterung [= Det. Kgl. Danske Videnskabernes Selskab. Historik-filologiske Meddelelser XXI (2), København, 1934]) siūlymas het. tāiuga- ‘dvimetis, dvejų metų amžiaus’ gretinti su lie. dveigỹs ‘dvimetis, dvejų metų amžiaus’ yra nepriimtinas, nes suskaidę lie. dvei-gỹs (plg. ketvérgis ‘ketverių metų amžiaus’) regime priesagą -gi- (plg. Benveniste, Hittite et indo-européen, 1962, 78–79).
Šaltinis:
Puhvel HED I, 499
Antraštė:
dveigỹs
Reikšmė:
dvejų metų (amžiaus)
Straipsnelis:
[Iš gausių sl.-bl. leksikos gretinimų ypač išskirtinos archajinės lytys, pažįstamos tik pietų sl. kalboms ar netgi kurios nors vienos šios grupės kalbai, ir turinčios tikslių formalių atitikmenų bl. kalbose:] pietų sl. *dvigrъ ‘dvejų metų’ = lie. dveigỹs ‘dvejų metų (amžiaus)’.
Šaltinis:
Boryś 1992a, 129
Antraštė:
dveigỹs
Reikšmė:
dvejų metų amžiaus
Straipsnelis:
[Slov. kalba išsiskiria tuo, kad joje nefiksuojami regionalizmai, šiaip jau būdingi pietų sl. kalboms :] dvimetės avies pavadinimas *dъviz- : plg. bulg. двизка, s.-kr. двѝзак, двиска su lie. paralele dveigỹs ‘dvejų metų amžiaus’ (ЭССЯ V).
Šaltinis:
Куркина 1976 (1978), 20
Antraštė:
dveigỹs
Reikšmė:
dvejų metų
Straipsnelis:
bet klausimas lieka: kas yra tariamasis [ide.] sufiksas *-gi-? [10 išn.: Galima nurodyti lie. dveigỹs ‘dvejų metų’, treigỹs ‘trejų metų’, ketvergis ‘ketverių metų’ ir kt., kurių negalima atskirti nuo s. sl. trizь ‘trejų metų’ ir s. serb. dviz ‘dvejų metų’. Bet serbų forma atspindi protosl. *dvīzь arba *dveizь ir turėtų kilti iš *du̯eig̑(h)o- su palataliniu -g̑(h)-. Ši forma negali būti palatalizacijos rezultatas. Žr. H. G. Lunt, The Progressive Palatalization of Common slavic, Skopje, 1981, 19. Norima lyginti [ir] su het. sinonimu daiuga- ‘dvejų metų’, kuris turbūt yra dūrinys – da- < *du̯oh₁ ‘du’ ir iuka < *i̯ugom ‘jungas’ reikšme ‘neilgas laiko tarpas’, kurį atitiktų skr. yugam, bet čia, atrodo, neįmanoma ištirti fonologinės pusės. Toliau atsimintina s. v. a. zwīg ‘šaka’, s. ang. twig ‘šakelė, vytelė’ < *du̯eigho-, alb. degë ‘šaka’ < *du̯oigheh₂. Dar tariamasis sufiksas -gho- atrodo glaudžiai susijęs su gr. skaitvardiniais prieveiksmiais su χα, pvz., δίχα ‘dviejuose’. Žr. Brugmann, Grundriß, der vergleichenden Grammatik der idg. Sprachen, II 1, 513t. Nors šaka gali būti lengvai apibūdinta kaip ‘dalykas, kuris dalijasi į du’, nėra lengva įžvelgti, kaip reikšmė ‘X metų’ galėtų būti kildinama iš šių trupmeninių (fractional) prieveiksmių. Aš nematau lengvo dveigỹs ir kt. problemos sprendimo. Vis dėlto vargu ar šios formos gali būti pateikiamos kaip praide. sufikso -gi- įrodymas].
Šaltinis:
Weiss 1994 (1995), 135
Antraštė:
dveigỹs
Reikšmė:
two year old animal
Straipsnelis:
Knygoje aptariami pragermanų n kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš n kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *ī : *i kaita, kilusi iš ide. *ei : *i balsių kaitos eilės, įvykus reguliariam garsų pakitimui. Ji galėjo būti modelis kitiems tipams su kiekybiniu abliautu, tokiems kaip *ū : *u ir *ā : *a. *ī : *i kaita būdinga ‘twig’ reikšmės leksemoms. Rekonstruojami šeši pragerm. *twīgō, *twikkaz ‘twig’ kamieno variantai: 1. *twīga(n)-: s. vok. a. zwīg mn. ‘branch’, vid. vok. a. zwīc m. ‘t. p.’, vok. Zweig ‘t. p.’, pasen. Zwige, vid. vok. ž. twīch n. ‘t. p.’, vid. olandų twijch mn. ‘t. p.’, olandų twijg ‘t. p.’, pietų fryzų twiech ‘t. p.’; 2. *twiga(n)-: ankstyvoji (dabartinė) da. tvege, tvige ‘branch, two-pronged fork’, da. tvege ‘forked twig’, s. ang. twig n., twiga m. ‘twig, sprout’; 3. *twiggōn-: da. tvegge f. ‘branch’, s. ang. twigge f. ‘t. p.’, vok. ž. twig ‘t. p.’; 4. *twikka(n)-: s. vok. a. zwech(o) ‘clavus, paxillus’, vid. vok. a. zwec m. ‘nail, bolt, twig’, vok. Zweck m. ‘nail, bolt, aim’, Zwick m. ‘plug, fragellum, sprout’ (→ vok. Zwickel ‘wedge’), trm. zwäck ‘hobnail’, vok. ž. trm. twick m. ‘twig’; 5. *twikkōn-: vok. Zwecke, Zwicke f. ‘nail, plug, sprout’; 6. *twikōn-: vok. žem. trm. twiək f. ‘twig’. Literatūroje įprasta šį žodį sieti su skaitvardžiu ‘2’ ir gretinti su s. i. dviká- ‘twofold’. Franckas ir van Wijkas teigia, kad pragerm. *g gali būti kildinamas tiek iš ide. *k, tiek iš * (IEW, 228–232), o Pokorny rekonstruoja formą *duei-gʰ-, atsižvelgdamas į lie. dveigỹs ‘two year old animal’ ir alb. degë f. ‘branch’ < *dueigʰ- ar *duōgʰ-. Germanų medžiaga nerodo buvus ide. *k, todėl rekonstruotina *duéigʰ-ōn, *duigʰ-n-ós.
Šaltinis:
Kroonen 2011, 256–258

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas