Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dvejokas, brangenybė.

Antraštė:

dvejókas

Reikšmė:

dvejopas

Straipsnelis:

Lietuvių kalboje su priesaga -(i)okas, (-a) buvo daromi ne tik deminutyvai, bet ir skaitvardiniai būdvardžiai, turintys atitikmenų slavų kalbose, plg. lie. dvejókas ir s. sl. dъvakъ, dъvojakъ ‘dvejopas’, lie. ketver(i)ókas ir s. sl. četverakъ ‘ketveriopas’, lie. šešer(i)ókas ir s. sl. šesterakъ ‘šešeriopas’, trejókas ir s. sl. trojakъ ‘trejopas’ (Leskien 1891, 514; Vaillant 1974, 327). Yra ir kitų duomenų, rodančių, kad polinkis daryti skaitvardinius būdvardžius su *-ko- yra senas, plg. s. sl. inokъ ‘vienas, vienišas; vienuolis’, go. einahs, s. v. a. einag ‘vienintelis’, s. i. ekaká- ‘vienintelis, vienišas’, lo. unicus ‘vienintelis, ypatingas’ (Brugmann 1906, 493; Schulze 1966, 75; Wackernagel, Debrunner 1954, 529; Pisani 1961, 123; Vaillant 1974, 462). Su jais galbūt siejasi ir Zietelos víenakas (-à) ‘vienas, vienintelis’ (plg. Vidugiris 2004, 200). Tiesa, šio tipo vediniai jau XVI–XVII a. lietuvių raštuose buvo gana reti. Juos jau tuomet iš vartosenos stūmė naujesni vediniai su -(i)opas, (-a), išriedėję galbūt iš konstrukcijų su postpozicija po.

Šaltinis:

Ambrazas 2005, 11