Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
dvėsti
.
Rezultatai
Antraštė:
dvė̃sti
Straipsnelis:
Lie.
dvė̃sti
, pr.
nādewisin
acc. sg. ‘dūsavimas’, s. sl.
dychati
‘kvėpuoti’, r.
дышать
. Toliau šie žodžiai mėginami sieti su gr.
θεóς
‘dievas’, lo.
februum
‘valomoji priemonė’, s. v. a.
tior
‘gyvulys’. [Sabaliauskas tos pačios kilmės laiko ir lie.
dùsti
,
daũsos
,
dvasià
.]
Šaltinis:
Sabaliauskas 1966a
, 56
Antraštė:
dvė̃sti
Straipsnelis:
Lo.
best(ia)
< ide. *
dhu̯ēs-t-
atliepia s. air.
dāsacht
‘pasiutimas’ < ide. *
dhu̯ōs-t-
(Pedersen, Vergleichende Grammatik der keltischen Sprachen, II, 1913, 32; Pokorny IEW 269) ir gr.
θυστάδες · βάκχαι
(Hesychijas) < ide. *
dhus-t-
, kurie su ide. *
dheu̯ē̆s-
susiję taip, kaip
bestia
ir go.
dius
. Kadangi lo.
best(ia)
turi tą pačią priesagą
-t-
kaip ir s. air.
dāsacht
bei gr.
θυστάδες
, kurie reiškia ‘pasiutimas’, tai [10] nagrinėjant lo.
best(ia)
remtis pirmiausia reikia sąvoka ‘laukinis gyvulys’, o ne sąvoka (kaip iki šiol buvo daroma) ‘gyvulys’, t. y. ‘tas, kuris kvėpuoja’, [rekonstruojama] specialiai lyginant lo.
bestia
su lie.
dvesiù
,
dvėsiaũ
,
dvė̃sti
, la.
dvẽsele
‘siela, gyvenimas, kvėpavimas’ (plg. Walde, Hofmann I, 102). Be to,
bestia
reiškia ypač plėšrius žvėris (plg. giminišką žodį
bellua
) [11 … 13]. Lo.
bestia
ir pirmasis dūrinio
bellua
< *
dhu̯es(t)-lə₁u̯(ā)
komponentas rodo tą pačią semantinę raidą kaip ir go.
diuc
: (iš pradžių) ‘± būti įsiutusiam’, ‘laukinis gyvulys’.
Šaltinis:
Windekens 1957
, 10–11, 13
Antraštė:
dvė̃sti
Reikšmė:
sunkiai alsuoti, dusti
Straipsnelis:
Gr.
thúō
< *
dhu-yō
‘sukelti dūmus’ giminiškas su lo.
suf-fiō
‘pastatyti dūmuose, aprūkyti’. Homero formos
thécion
arba
theîon
aiškiai rodo, kad jis nieko bendra neturi su adj.
theîos
‘dieviškas’. Tai senasis *
dhwes-ion
(su šaknies priesaga
-s
), plg. lie.
dvesiu
(praes.) ‘sunkiai alsuoti, dusti’.
Šaltinis:
Benveniste 1969
, 229
Antraštė:
dvė̃sti
Reikšmė:
pūsti, tyliai kvėpuoti, hauchen
Straipsnelis:
žr.
dūsėti
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 263
Antraštė:
dvė̃sti
Straipsnelis:
žr.
dvisti
Šaltinis:
Каралюнас 1966
, 119
Antraštė:
dvė̃sti
Straipsnelis:
[Aptariamas prūsų Enchiridione pasitaikantis rašybos klaidų tipas: gretimų balsių sukeitimas vietomis.] Pr.
nādewisin
= <
nādweisin
> gretintina su lie.
dvesiù
,
dvėsiaũ
,
dvė̃sti
, kur kaitaliojasi
dves
- ir
dvės
-, leidžiančios dvejopai aiškinti pr. *
dveis
-. Remiantis
dvės
- teigtina, kad pr. *
dve:s
- pasikeitė į *
dvi:s
- > *
dveis
-, o darybinė paralelė būtų lie. tarm.
ato-dvės-is
ʻвздох, передышка, отдыхʼ. Jeigu remiamasi *
dves
- (plg. lie.
dvesiù
;
dvesė́ti
;
dvẽsena
), tai reikėtų priimti pokytį *
dves
- > *
dvis
- > *
dveis
-, tačiau nėra nei vieno pavyzdžio, kur būtų diftongizuota antrinis
i
(*
e
) į
ei
, todėl įtikinamesnis yra pirmasis aiškinimas.
Šaltinis:
Смочиньский 1997 (1998)
, 240—241
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas