Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
ešerỹs
Straipsnelis:
žr. ešketras
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 211
Antraštė:
ešerỹs
Straipsnelis:
Polab. jeseråi nom.-acc. pl. ‘varpos skuotas’ atspindi senesnę formą *jesery (K. Polański and I. A. Sehnert. Polabian-English dictionary. The Hague-Paris, 1976), kuri praktiškai neturi atitikmenų kitose sl. kalbose. Manome, kad žodžio pradžios j- atsirado dėl protezės ir pirminė forma būtų *esery (vietinė prasl. leksikos tarmybė), plg. ypatingą *esery artimumą ir giminiškumą vo.Äkre ‘akuotas’, s. v. a. ahira. Vokiečių žodis pratęsia ide. leksemą *aerā, iš kurios dėsningai gali būti kildinamos prasl. formos *osera / *esery (polab. jeseråi). Stebėtinas vo. ir polabų žodžių semantikos sutapimas. Sl. kalbų požiūriu polab. formos daryba aiški: rekonstruojamos prasl. *esera / *osera remiasi kamienu (išplėstu) *os-, kuris reprezentuojamas prasl. vardažodžiais *ostь-, *osьtъ, reiškiančiais varpos akuotą, dygliuotas pikržoles ir žuvies kaulą bei senuoju adj. sl. *ostrъ ‘aštrus’. Le. kalbos vedinys jesiora (paprastai – jesiory pl. tantum) ‘žuvies kaulas’ irgi remiasi minėtu kamienu. Lingvistai (Sławski I 565, Fraenkel LEW, 125) seniai atkreipė dėmesį į le. jesiora ir polab. jeseråi panašumą, bet le. žodžio reikšmės paskatinti tyrinėtojai kreipdavo savo žvilgsnius vien tik į ‘žuvų’ terminus [60] ir artimiausiu ide. kabos atitikmeniu laikytas lie. ešerỹs, ašerỹs (matome, kad čia nepriklausomai susiformavo ypatinga reikšmė).
Šaltinis:
Трубачев 1968 (1971)a, 60–61
Antraštė:
ešerỹs
Straipsnelis:
Sturiai (eršketai) (acipenser) yra buvę kai kurių lingvistų lyginimo objektas. Germ.-bl.-sl. serijos buvo įžvelgtos s. v. a. sturio, lie. erškẽtas, s. bažn. sl. jesetrŭ [Schrader O., Nehring A. Reallexikon der indogermanischen Alterumskunde 1917–29 II 484–5; Hirt H. Die Indogermanischen […] 1907 667], o slavų-baltų-keltų serijos taip pat nurodytos, t. y. r. osetr, lie. ešerỹs, v. air. [Leder I. Russische Fischnamen 1968, 11–14].
Šaltinis:
Mallory 1983, 267
Antraštė:
ešerys
Straipsnelis:
[rec. Acta Baltico-Slavica XIV, 1982]. H. Popovskos-Taborskos straipsnyje mėginama kvestionuoti daugelio etimologų (Rozvadovskio, Brinknerio, Slavskio, Georgijevo, Būgos, Frenkelio, Trautmano, Pokorno) darbuose randama daug lenkiškų žodžių jesiory, osiory ‘ašakos; žuvų kaulai, žvynai’ siejimą su lie. ešerys, ašerys, la. asar(i)s, aseris. Tačiau įtikinamų argumentų pastariesiems atriboti nesurandama, nors ir pateikiama naujų duomenų apie osiory paplitimą lenkų tarmėse.
Šaltinis:
Palionis 1987, 78
Antraštė:
ešerỹs
Straipsnelis:
[Aptariami netaisyklingi slavų ir baltų kalbų fonologiniai atitikmenys, rodantys kontaktus su kitomis mažiau ar daugiau artimomis ide. tarmėmis: Rozwadowskio dėsnis (a- > e-).] Prasl. eserā- ‘prickly stuff’ (plg. le. trm. jesiora ‘fish bone’), bl. ešeria- / ašeria- ‘perch Perca fluvialis’ (plg. la. asers, lie. ešerỹs). Ide. *h₂ek̑-er-o-, plg. s. v. a. ahira, ang. ear, *h₂ek̑-er-ā-.
Šaltinis:
Andersen 2003, 62–64
Antraštė:
ešerỹs
Reikšmė:
perch, fin
Straipsnelis:
Tiek bl., tiek sl. kalbose yra etimonų su žodžio pradžios *e-, kurių atitikmenys kitose ide. kalbose rodo buvus praide. *a- ar *o- (*h₂e-, *h₃e-, *Ho-). Manoma, kad bl. ir sl. formos atsirado įvykus mįslingam pakitimui *a/o- > e-, kurį Henningas Andersenas vadina Rozwadowskio dėsniu (Andersen 1996, Reconstructing prehistorical dialects: Initial vowels in Baltic and Slavic, Berlin and New York). Derksenas pristato etimonus, kuriuos Andersenas aprašo kaip Rozwadowskio dėsnio pavyzdžius: lie. ešerỹs, dial. ašerỹs ‘perch, fin’, la. asar(i)s, asers ‘perch’; prasl. *jesera (tik lechitų) ‘awn, beard on grain, hulls, thorn, fishbone, fish scales’. Praide. h₂ek̑- ‘sharp’, plg. s. isl. ǫgr ‘perch’, go. ahs ‘ear’, dab. ang. ail ‘beard on wheat and barley’. Tačiau pasak Derkseno, nėra įtikinama, kad lie. ešerỹs (prasl. *jesera) ir lie. erškẽtas (prasl. *jesetrъ) būtų šaknies *h₂ek̑- ‘sharp’ tęsiniai, nes leksema, žyminti sąvoką ‘sharp’ (lie. aštrùs, prasl. *ostrъ) varianto su e- neturi.
Šaltinis:
Derksen 2002a, 5–7, 9

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas