Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
eiga
,
mun
.
Rezultatai
Antraštė:
eigà
Straipsnelis:
[Tarp reduplikuotų darinių išskirtini vediniai, sudaryti iš dviejų panašios reikšmės, bet skirtingos kilmės šaknų:] Senąją reduplikaciją (ją pavadinčiau heterogenine) įžvelgiu lie.
eigà
,
-õs
,
-ą̃
‘Gang’. Šio žodžio morfema
ei-
yra veiksmažodžio
ei̇̃ti
‘gehen’ šaknis, o
-ga
sietinas su lie. v.
góti
‘gehen, schnell gehen’ šaknimi.
Šaltinis:
Otrębski 1963a
, 24
Antraštė:
eigà
Straipsnelis:
Toch. A
yoṃ
‘pėdsakas’ su instr. sg.
yonyo-
. Šis žodis privalo būti atskirtas nuo A
yoñi
, B
yoñiya
‘kelias, valda, vieta’ < skr.
yóni-
‘kelias, kėdė, buvimas’. Savo Lexique, 1941, 171 (taip pat žr. Van Windekens, BSO(A)S 1942, X, 933 t.) su skr.
yāna-
‘ėjimas, kelionė, transporto priemonė’, padarytas iš skr.
yā́ti
‘eiti, keliauti’, kurį randame av.
yā-
‘eiti’, lie.
jóju
, het.
ii̯a-
‘eiti’ ir t. t. bei taip pat toch. A
yā-
, B *
iyā-
‘eiti (į) ir t. t.’. Skr.
yāna-
< ide. *
i̯ā-no-
taip pat dab. persų
ǰan
‘kryptis, šonas’, afganų
yūn
‘eisena, judėjimas’ (plg. Mayrhofer EWA III, 16). Lo.
jānus
‘(skliautuotas) perėjimas’,
jānua
‘perėjimas, įėjimas, durys’ (taip pat) turi kamieną *
iā-nu-
, bet kaip tik senasis *
i̯ānu-
> (toch. A) *
yonu-
(umliautas *
u
iš *
ā
) >
yoṃ
(žodžio gale nukritęs *
-u-
), kurį papildo toch. forma. Dėl reikšmės ‘pėdsakas’ < ‘eiti’, plg. gr.
ἴχνος
‘pėdsakas’, kurio negalima atskirti nuo
ὀίχομαι
‘nueiti, išvykti’ (= lie.
eigà
, toch. B
yk-
‘eiti’). Aš atsisakau aiškinimo ide. *
udno-
(su intensyviniu
y-
), kurį siūliau žurnale Orbis 1971, XX, 451; ide. *
u
niekada nepavirsta A dialekte į
o
.
Šaltinis:
Windekens 1976
, 604
Antraštė:
eigà
Straipsnelis:
Toch. B
yk-
‘eiti’, part. praet.
yku
, abs.
ykuwer-
. Šis veiksmažodis reprezentuoja senąjį *
yäk-
(>
yk-
su atvirame nekirčiuotame skiemenyje iškritusiu
ä
) < ide. *
i̯egh-
, apofoninė fazė kilusi iš *
ei̯égh-
; *
ei̯egh-
pailginimą turinti ide. *
ei-
(lo.
eo
, gr.
εἶμι
, skr.
éti
, toch. AB
i-
ir t. t.), fazę *
eigh-
ir t. t. < *
éi̯egh-
randame gr.
οἴχομαι
‘nueiti, (iš)vykti’, lie.
eigà
. Aš taip pat nurodau toch. AB
yäk-
‘būti nerūpestingam, nesirūpinti’, kuris praktiškai sutapo su B
yk-
bei A
yä-
, B
ya-
‘eiti’. Šis aiškinimas yra žurnale Orbis 1971, XX, 454 t., kur aš detaliai aptariu jau savo Lexique, 1941, 169 išdėstytą lyginimą su gr.
οἴχομαι
ir t. t.
Šaltinis:
Windekens 1976
, 598
Antraštė:
eigà
Straipsnelis:
Het.
egdu-
,
igdu-
(n.) ‘koja (nuo klubų iki pėdos)’ nesisieja su
ekt-
,
ikt-
‘gaudymo tinklas’ (žr. ten); taigi visi bandymai
ekt-
,
ikt-
interpretuoti kaip ‘koja’ yra nepagrįsti. Het. lyties
egdu-
,
igdu-
galima etimologija yra ide. *
ey-gh-
(IEW 296), lie.
eigà
‘ėjimas’, gr.
οἴχομαι
‘eiti, vykti, mirti’,
ἴχνος
‘pėdsakas, žingsnis’ bei ‘pėda’, toch. B
yku
‘išėjęs, miręs, pradingęs’. Vadinasi,
egdu-
< *
eygh-tu-
‘ėjimas’, metonimiškai ‘koja’.
Šaltinis:
Puhvel HED
I, 261
Antraštė:
eigà
Straipsnelis:
Autorius aiškina armėnų kalbos fonetinės sistemos susidarymą. Dėl ide. palatalizuotų fonemų antrinės palatalizacijos atsiranda tiktai liežuvio priešakinės eilės afrikatos: *
ghi̯
>
ǰ
; *
gi̯
>
č
;
ki̯
>
čʿ
. Ide. *
-g(ᵘ̯)h-
> arm.
ǰ
: *
ei-ghi-
>
ēǰ
‘nusileidimas, sumažinimas’,
iǰanem
‘leidžiuosi, lipu žemyn’,
iǰavor
‘svečias’ [plg. gr.
εἴχεται
‘išeina’,
οἴχομαι
‘išeinu’,
οἰχνέω
‘išeinu, išvykstu’, s. air.
ōegi
‘svečias’, lie.
eigà
.
Šaltinis:
Джаукян 1982
, 59
Antraštė:
eigà
Straipsnelis:
(Autorius kalba apie procesus, suformavusius senovės armėnų fonetinę sistemą. Sen. armėnų kalbose vyko ilgųjų balsių siaurėjimo procesas. Vietoje ilgųjų balsių opozicijos trumpiesiems atsiranda aukštesniojo pakilimo balsių opozicija vidurinio pakilimo balsiams: *
e
: *
ē
>
e
:
i
, *
o
: *
ō
>
o
:
u
). *
ei
, *
oi
>
ē
(=
ey
) : *
oi-ghi-
(*
ei-dhi-
?) >
ēǰ
‘ėjimas žemyn, nusileidimas’ [plg. gr.
εἴχεται
šalia
oἴχεται
‘vykti’, lie.
eigà
‘ėjimas, judėjimas’.
Šaltinis:
Джаукян 1982
, 36
Antraštė:
eigà
Straipsnelis:
Lie.
eigà
,
-õs
,
-ą
fiksuojamas jau senuosiuose lie. raštijos paminkluose, plg. (Daukša)
išeiga
‘Ausgang’ 95₂₀ [ir kt. pvz.]. Lie.
eigà
paprastai laikomas Nomen actionis, pamatuotas lie.
ei̇̃ti
+ pries.
-ga
(Skardžius 1941, 102, Otrębski LP, III, 173). Minėtasis lie. žodis iš tikrųjų būsiąs vienintelis patikimas senasis priesagos
-ga
vedinys. Visi kiti priesagos
-ga
vediniai yra vėlesnio laiko dariniai [34]. Manoma, kad lie.
eigà
atsirado susiliejus reduplikuotam posakiui *
ei-gā-
, kurio *
ei-
slypi lie.
ei̇̃ti
, o *
ga-
regime v.
góju
,
góti
‘gehen’.
Šaltinis:
Otrębski 1955
, 34–35
Antraštė:
eigà
Straipsnelis:
Otręmbskis iškėlė įdomią mintį, jog:
-ga
yra ne priesaga, o veiksmažodžio šaknis, reiškianti ‘eiti’ ir atsispindinti lytyje dial.
góti
‘sparčiai eiti’; taigi
eigà
bus pirmykštis tautologinis darinys: *
ei-gā
, kuris tik ilgainiui imtas suvokti kaip priesagos vedinys.
Šaltinis:
Smoczyński 1998a, 256–259
Antraštė:
eigà
Straipsnelis:
Kad žodis
eigà
turi šaknį
ei-
(< ide. *
ey-
‘eiti’), nekelia abejonių. Sufiksą
-g-
galime interpretuoti kaip reiškiančią ‘eiti’ šaknį, kuri pasirodo la. pret.
gãju
‘ėjau’. Ide. *
gʷā-
(*
gʷeh₂
) yra plačiai žinoma šaknis: gr. aor.
ἔ-βη-ν
, s. i.
a-gā-m
atspindi ide. *
e-gʷā-m
. Nulinis šios šaknies laipsnis buvo *
gʷə-
ir kito balsio kaimynystėje neteko
-ə
. Šitaip ide. *
ey-gʷə-ā-
davė lie.
eigà
.
Šaltinis:
Bammesberger 1999
, 91
Antraštė:
eigà
Reikšmė:
Gang, Verlauf
Straipsnelis:
K. Liukkoneno siūlomos naujos geros suomių kalbos baltizmų etimologijos: suo.
aika
‘time’ < bl.
eigà
‘Gang, Verlauf’ […].
Šaltinis:
Nilsson 2001
, 189–190
Antraštė:
eiga
Reikšmė:
gaita, norise
Straipsnelis:
Pasak recenzento, Liukkonenas darbe „Baltisches im Finnischen“ aptaria dvejopą baltų garsų substituciją Pabaltijo finų kalbose: bl. *
ei
> Pabaltijo finų
ai
arba
ei
. Pirmąją iliustruoja suom.
aika
‘laiks’ < bl. *
eiga
, plg. lie.
eiga
‘gaita, norise’, suom.
vain
‘tikai’,
vaikka
‘kaut gan’.
Šaltinis:
Vaba 2001
, 169
Antraštė:
eigà
Reikšmė:
Gang
Straipsnelis:
[Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *
k
: *
kʷ
, o *
k̑
atsirado iš *
k
palataliniame kontekste. Tai leidžia žiūrėti iš naujos perspektyvos į ide. ‘Thorn’ problematiką.] Gr. ἴκταρ ‘pudenda muliebra’ ← *‘Bein’, denom. ὑπερ-ικταίνοντο (πόδες) Od. 23,3 ‘überstolperten sich’ < *
iktn̥-i̯e/o
- reikia sieti su het.
e-ik-du
n. ‘Bein’ < *
h₁éi̯k-tr̥
,
iknii̯ant
- ‘lahm’ < *
iktn-ii̯é/ó
- < *
h₁ik-tén
-, kilę iš ide. heteroklito *
h₁éi̯gʰ-tr̥
/ *
h₁igʰ-tén
-, atsiradusio iš šaknies *
h₁ei̯gʰ
- (plg. lie.
eigà
‘Gang’, toch. B
yku
‘gegangen’, galbūt gr. οἴχομαι ‘gehe fort’).
Šaltinis:
Lipp 2009b
, 22–23
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas