Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
eigà
Straipsnelis:
[Tarp reduplikuotų darinių išskirtini vediniai, sudaryti iš dviejų panašios reikšmės, bet skirtingos kilmės šaknų:] Senąją reduplikaciją (ją pavadinčiau heterogenine) įžvelgiu lie. eigà, -õs, -ą̃ ‘Gang’. Šio žodžio morfema ei- yra veiksmažodžio ei̇̃ti ‘gehen’ šaknis, o -ga sietinas su lie. v. góti ‘gehen, schnell gehen’ šaknimi.
Šaltinis:
Otrębski 1963a, 24
Antraštė:
eigà
Straipsnelis:
Toch. A yoṃ ‘pėdsakas’ su instr. sg. yonyo-. Šis žodis privalo būti atskirtas nuo A yoñi, B yoñiya ‘kelias, valda, vieta’ < skr. yóni- ‘kelias, kėdė, buvimas’. Savo Lexique, 1941, 171 (taip pat žr. Van Windekens, BSO(A)S 1942, X, 933 t.) su skr. yāna- ‘ėjimas, kelionė, transporto priemonė’, padarytas iš skr. yā́ti ‘eiti, keliauti’, kurį randame av. yā- ‘eiti’, lie. jóju, het. ii̯a- ‘eiti’ ir t. t. bei taip pat toch. A yā-, B *iyā- ‘eiti (į) ir t. t.’. Skr. yāna- < ide. *i̯ā-no- taip pat dab. persų ǰan ‘kryptis, šonas’, afganų yūn ‘eisena, judėjimas’ (plg. Mayrhofer EWA III, 16). Lo. jānus ‘(skliautuotas) perėjimas’, jānua ‘perėjimas, įėjimas, durys’ (taip pat) turi kamieną *iā-nu-, bet kaip tik senasis *i̯ānu- > (toch. A) *yonu- (umliautas *u iš *ā) > yoṃ (žodžio gale nukritęs *-u-), kurį papildo toch. forma. Dėl reikšmės ‘pėdsakas’ < ‘eiti’, plg. gr. ἴχνος ‘pėdsakas’, kurio negalima atskirti nuo ὀίχομαι ‘nueiti, išvykti’ (= lie. eigà, toch. B yk- ‘eiti’). Aš atsisakau aiškinimo ide. *udno- (su intensyviniu y-), kurį siūliau žurnale Orbis 1971, XX, 451; ide. *u niekada nepavirsta A dialekte į o.
Šaltinis:
Windekens 1976, 604
Antraštė:
eigà
Straipsnelis:
Toch. B yk- ‘eiti’, part. praet. yku, abs. ykuwer-. Šis veiksmažodis reprezentuoja senąjį *yäk- (> yk- su atvirame nekirčiuotame skiemenyje iškritusiu ä) < ide. *i̯egh-, apofoninė fazė kilusi iš *ei̯égh-; *ei̯egh- pailginimą turinti ide. *ei- (lo. eo, gr. εἶμι, skr. éti, toch. AB i- ir t. t.), fazę *eigh- ir t. t. < *éi̯egh- randame gr. οἴχομαι ‘nueiti, (iš)vykti’, lie. eigà. Aš taip pat nurodau toch. AB yäk- ‘būti nerūpestingam, nesirūpinti’, kuris praktiškai sutapo su B yk- bei A yä-, B ya- ‘eiti’. Šis aiškinimas yra žurnale Orbis 1971, XX, 454 t., kur aš detaliai aptariu jau savo Lexique, 1941, 169 išdėstytą lyginimą su gr. οἴχομαι ir t. t.
Šaltinis:
Windekens 1976, 598
Antraštė:
eigà
Straipsnelis:
Het. egdu-, igdu- (n.) ‘koja (nuo klubų iki pėdos)’ nesisieja su ekt-, ikt- ‘gaudymo tinklas’ (žr. ten); taigi visi bandymai ekt-, ikt- interpretuoti kaip ‘koja’ yra nepagrįsti. Het. lyties egdu-, igdu- galima etimologija yra ide. *ey-gh- (IEW 296), lie. eigà ‘ėjimas’, gr. οἴχομαι ‘eiti, vykti, mirti’, ἴχνος ‘pėdsakas, žingsnis’ bei ‘pėda’, toch. B yku ‘išėjęs, miręs, pradingęs’. Vadinasi, egdu- < *eygh-tu- ‘ėjimas’, metonimiškai ‘koja’.
Šaltinis:
Puhvel HED I, 261
Antraštė:
eigà
Straipsnelis:
Autorius aiškina armėnų kalbos fonetinės sistemos susidarymą. Dėl ide. palatalizuotų fonemų antrinės palatalizacijos atsiranda tiktai liežuvio priešakinės eilės afrikatos: *ghi̯ > ǰ; *gi̯ > č; ki̯ > čʿ. Ide. *-g(ᵘ̯)h- > arm. ǰ: *ei-ghi- > ēǰ ‘nusileidimas, sumažinimas’, iǰanem ‘leidžiuosi, lipu žemyn’, iǰavor ‘svečias’ [plg. gr. εἴχεται ‘išeina’, οἴχομαι ‘išeinu’, οἰχνέω ‘išeinu, išvykstu’, s. air. ōegi ‘svečias’, lie. eigà.
Šaltinis:
Джаукян 1982, 59
Antraštė:
eigà
Straipsnelis:
(Autorius kalba apie procesus, suformavusius senovės armėnų fonetinę sistemą. Sen. armėnų kalbose vyko ilgųjų balsių siaurėjimo procesas. Vietoje ilgųjų balsių opozicijos trumpiesiems atsiranda aukštesniojo pakilimo balsių opozicija vidurinio pakilimo balsiams: *e : *ē > e : i, *o : *ō > o : u). *ei, *oi > ē (= ey) : *oi-ghi- (*ei-dhi-?) > ēǰ ‘ėjimas žemyn, nusileidimas’ [plg. gr. εἴχεται šalia oἴχεται ‘vykti’, lie. eigà ‘ėjimas, judėjimas’.
Šaltinis:
Джаукян 1982, 36
Antraštė:
eigà
Straipsnelis:
Lie. eigà, -õs, fiksuojamas jau senuosiuose lie. raštijos paminkluose, plg. (Daukša) išeiga ‘Ausgang’ 95₂₀ [ir kt. pvz.]. Lie. eigà paprastai laikomas Nomen actionis, pamatuotas lie. ei̇̃ti + pries. -ga (Skardžius 1941, 102, Otrębski LP, III, 173). Minėtasis lie. žodis iš tikrųjų būsiąs vienintelis patikimas senasis priesagos -ga vedinys. Visi kiti priesagos -ga vediniai yra vėlesnio laiko dariniai [34]. Manoma, kad lie. eigà atsirado susiliejus reduplikuotam posakiui *ei-gā-, kurio *ei- slypi lie. ei̇̃ti, o *ga- regime v. góju, góti ‘gehen’.
Šaltinis:
Otrębski 1955, 34–35
Antraštė:
eigà
Straipsnelis:
Otręmbskis iškėlė įdomią mintį, jog: -ga yra ne priesaga, o veiksmažodžio šaknis, reiškianti ‘eiti’ ir atsispindinti lytyje dial. góti ‘sparčiai eiti’; taigi eigà bus pirmykštis tautologinis darinys: *ei-gā, kuris tik ilgainiui imtas suvokti kaip priesagos vedinys.
Šaltinis:
Smoczyński 1998a, 256–259
Antraštė:
eigà
Straipsnelis:
Kad žodis eigà turi šaknį ei- (< ide. *ey- ‘eiti’), nekelia abejonių. Sufiksą -g- galime interpretuoti kaip reiškiančią ‘eiti’ šaknį, kuri pasirodo la. pret. gãju ‘ėjau’. Ide. *gʷā- (*gʷeh₂) yra plačiai žinoma šaknis: gr. aor. ἔ-βη-ν, s. i. a-gā-m atspindi ide. *e-gʷā-m. Nulinis šios šaknies laipsnis buvo *gʷə- ir kito balsio kaimynystėje neteko . Šitaip ide. *ey-gʷə-ā- davė lie. eigà.
Šaltinis:
Bammesberger 1999, 91
Antraštė:
eigà
Reikšmė:
Gang, Verlauf
Straipsnelis:
K. Liukkoneno siūlomos naujos geros suomių kalbos baltizmų etimologijos: suo. aika ‘time’ < bl. eigà ‘Gang, Verlauf’ […].
Šaltinis:
Nilsson 2001, 189–190
Antraštė:
eiga
Reikšmė:
gaita, norise
Straipsnelis:
Pasak recenzento, Liukkonenas darbe „Baltisches im Finnischen“ aptaria dvejopą baltų garsų substituciją Pabaltijo finų kalbose: bl. *ei > Pabaltijo finų ai arba ei. Pirmąją iliustruoja suom. aika ‘laiks’ < bl. *eiga, plg. lie. eiga ‘gaita, norise’, suom. vain ‘tikai’, vaikka ‘kaut gan’.
Šaltinis:
Vaba 2001, 169
Antraštė:
eigà
Reikšmė:
Gang
Straipsnelis:
[Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *k : *, o * atsirado iš *k palataliniame kontekste. Tai leidžia žiūrėti iš naujos perspektyvos į ide. ‘Thorn’ problematiką.] Gr. ἴκταρ ‘pudenda muliebra’ ← *‘Bein’, denom. ὑπερ-ικταίνοντο (πόδες) Od. 23,3 ‘überstolperten sich’ < *iktn̥-i̯e/o- reikia sieti su het. e-ik-du n. ‘Bein’ < *h₁éi̯k-tr̥, iknii̯ant- ‘lahm’ < *iktn-ii̯é/ó- < *h₁ik-tén-, kilę iš ide. heteroklito *h₁éi̯gʰ-tr̥ / *h₁igʰ-tén-, atsiradusio iš šaknies *h₁ei̯gʰ- (plg. lie. eigà ‘Gang’, toch. B yku ‘gegangen’, galbūt gr. οἴχομαι ‘gehe fort’).
Šaltinis:
Lipp 2009b, 22–23

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas