Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: eržilas, pliudrios, švebelduoti, kalendorius, pleiskane, šlaitas, gaubtis, namudarys, mataruoti.

Rezultatai

Antraštė:: eržilas
Straipsnelis:: Lie. eržilas, la. ērzelis giminiškas gr. ὄρχις ‘sėklidės’.
Šaltinis:: Buck 1949, 169

Antraštė:: er̃žilas
Straipsnelis:: [Lie. ir alb. žodžių, liudijančių šių kalbų leksikos ryšius, ieškotina pirmykštės žemdirbystės, gyvulininkystės bei medžio apdirbimo terminijoje:] alb. erdhis, rdhis ‘Böcklein’ < *erdh-i-z(ë) (: (h)erdhe ‘Hode’) : lie. er̃žilas ‘Hengst’ (giminiški žodžiai gr., av., arm. kalbose).
Šaltinis:: Jokl 1963, 149

Antraštė:

er̃žilas

Straipsnelis:

Gr. ὄρχις, gen. -εως, jonėnų -ιος, ypač pl. -εις, -ιες m. ‘sėklidės’, ‘orchidėja’ [830…]. Įvairiose kalbose gerai išlaikytas kūno dalies pavadinimas. Iranėnų kalbose su nuliniu vokalizmu ərəzi (blogiausiu atveju gr. taip pat galėjo turėti nulinį vokalizmą). Kiti vediniai: arm. arji-k, gen. pl. -woc̣ (iš *orghi-yo-), alb. herdhë f. ir m., air. uirgge f. iš *orghiyā-. Priesagą l turi baltų kalbos: lie. eržilas, la. ḕrzelis, plg. Pokorny 782.

Šaltinis:

Chantraine DEG III, 830–831

Antraštė:

er̃žilas

Straipsnelis:

Lie. aržùs (acc. ar̃žų) Nydermano žodyne turi tik vieną reikšmę, o Balčikonio žodyne nurodoma, kad jis reiškia ne tik ‘karštas, ugningas, veiklus, smarkus; gašlus’, bet ir ‘užsispyręs’.Dažnai žodis, besibaigiantis -us, gauna formą -l-us bei -n-us, todėl greta aržùs turime aržlùs ir aržnùs. Atsižvelgdamas į reikšmių visumą, lingvistas prieina prie išvados, kad lie. k. žodyno istorijoje aržùs suvaidino tam tikrą vaidmenį. Todėl tikėtina, kad ar̃žilas (resp. er̃žilas) tikrai kilo iš aržùs, nes šis būdvardis rodo reproduktoriaus savybę.

Šaltinis:

Otrębski 1951b, 295

Antraštė:

er̃žilas

Straipsnelis:

Het. ark- ‘arklys, patinas (kergiant), pora, poruotis (su kuo)’, arki- ‘kiaušinėlis’ giminiška su lie. er̃žilas „veislinis kumelys’, aržùs ‘gašlus, geidulingas’; [142] arm. orj ‘vyras; vyriškos lyties’; s. isl. argr ‘passive homosexual’ < (*órg̑hos); gr. ἔνορχος, ἔνóρχης ‘su pautais’, ὄρχις, arm. orji-kʿ, alb. hernë, v. air. uirgge (ide. *org̑hi-), av. ərəzi- (*r̥g̑hi-) ‘pautas, kiaušai’; ide. *erg̑h-, kur ark- < *org̑h-.

Šaltinis:

Puhvel HED I, 142–143

Antraštė:

er̃žilas

Straipsnelis:

žr. aržus

Šaltinis:

Puhvel 1982, 182–183

Antraštė:

er̃žilas

Straipsnelis:

[Arm.] orji-kʿ pl. ‘anat. pautelis’, orji < *orghi-i̯os ‘nekastruotas’ […]. Čia priklauso av. ərəzi- ‘anat. mašnelė’, gr. ὄρχις, alb. herdhe ‘pautelis’, v. air. uirgge f. ‘t. p.’, lie. er̃žilas ‘Hengst’. […] Lie. kalba šį žodį išlaikė tik darinyje (vedinyje), kuris, tarp kitko, atrodytų, turi atitikmenį ir gr. (ὀρχίλος kaip paukščio pavadinimas).

Šaltinis:

Solta 1960, 201

Antraštė:

er̃žilas

Straipsnelis:

Βe jokio abejonės, egzistavus bendrasl. prolytę *kъnorzъ ‘meitėlis, kuilys’ paliudija šios baltų kalbų leksemos, pvz.: s. r. knоrоzъ, slovk. kornáz (<konráz), le. kiernoz // kiernóz (ir kt. pvz.). Jau Bernekeris [ir kt.] prasl. *kъnorzъ kildina iš *kъrnorzъ, o pastarąją leksemą laiko dūriniu *kъrn(o)-orzъ ‘kastratas, išdaras’ [39], Visiškai tikras dalykas, kad -orzъ yra prasl. daiktav. *org̑hos ‘branduolys, sėklidė, kiaušinėlis’ tęsinys, plg. gr. ὄρχις ‘grūdas; (riešuto ar pan.) branduolys, kauliukas; akmuo; sėklidė’, av. ərəzi- ‘(dual.) sėklidės’, arm. orji-k (plural) ‘t. p.’, gr. Hom. ἔν-ορχος ‘neiškastruotas, turįs sėklides’, lie. er̃žilas (< *arž-ilas) ‘veislinis kumelys, neiškastruotas arklys’. Jokių šito *org̑hos pėdsakų sl. kalbose neaptiksime.

Šaltinis:

Kołbuszewski 1987 (1989), 39–40

Antraštė:

er̃žilas

Straipsnelis:

Lie. er̃žilas gali būti išvestas iš er̃žti ‘zvimbti, žvengti’ (plg. kir̃kilas ‘verksnys’ iš kir̃kti ‘rėkti, verkti’), jeigu, žinoma, jis nėra vedinys iš eržùs (aržùs) ‘smarkus, karštas, gašlus’.

Šaltinis:

Kazlauskas 1970c, 132

Antraštė:

er̃žilas

Reikšmė:

Hengst

Straipsnelis:

žr. išarža

Šaltinis:

Кретов 1994

Antraštė:

er̃žilas

Reikšmė:

Hengst

Straipsnelis:

žr. aržus

Šaltinis:

Blažek 2009, 42–43

Antraštė:

er̃žilas

Reikšmė:

stallion

Straipsnelis:

Tiek bl., tiek sl. kalbose yra etimonų su žodžio pradžios *e-, kurių atitikmenys kitose ide. kalbose rodo buvus praide. *a- ar *o- (*h₂e-, *h₃e-, *Ho-). Manoma, kad bl. ir sl. formos atsirado įvykus mįslingam pakitimui *a/o- > e-, kurį Henningas Andersenas vadina Rozwadowskio dėsniu (Andersen 1996, Reconstructing prehistorical dialects: Initial vowels in Baltic and Slavic, Berlin and New York). Derksenas pristato etimonus, kuriuos Andersenas aprašo kaip Rozwadowskio dėsnio pavyzdžius: lie. er̃žilas, la. ḕrzelis ‘stallion’, plg. lie. dial. aržùs, eržùs ‘libidinous’; ru. ërzat’ ‘to fidget’ (< *jьrzati)? Praide. *h₁org̑ʰ- (?), plg. gr. ὄρχεις, arm. orjik’, av. ərəzi ‘testicles’, s. isl. argr ‘indecent, bad, libidinous’. Tačiau pasak Derkseno, leksemos er̃žilas praforma galėjo ir taip turėti e- laipsnį.

Šaltinis:

Derksen 2002a, 5–7, 9

Antraštė:

er̃žilas

Reikšmė:

жеребец

Straipsnelis:

žr. išveržti

Šaltinis:

Топоров 1998-1999 (2000), 341-342

Antraštė:

er̃žilas

Reikšmė:

stallion

Straipsnelis:

Kaip rodė A. A. Kretov (LgB 3, 1994, 199–200), sl. *or(j)ь ‘steed’ (plg. s. č. oř, s. le. (h)orz, r. bažn. sl. orь, r. trm. oŕ, ukr. trm. vir, vuŕ) veikiausiai kilo iš *orzjь, plg. slavų skolinį suom. orhi, ori(h), oris ‘stallion’, vepsų oŕh, oŕih, orih, liūdžių orih, oŕ(i)h, r. trm. (Karelija) vorzogubyj ‘foamed one’ (plg. lit. ‘with lips of a stallion’), Šiaurės Rusijos vietovardžius Vorzy, Vorzovka, Vorža (ir kt.) bei sl. *kъn-orzъ ‘boar’ (plg. s. slvk. kuneráž, slvk. kornaz, č. kňour, le. kiernoz, s. r. knorozъ, r. trm. knóroz, ukr. knóros [ir kt. pvz.]). Sl. zoonimus *orzjь ir *kъn-orzъ galima etimologizuoti kaip ide. *Horg̑hi- ‘sėklidės’ darinius. Nėra keista, kad artimiausi atitikmenys randami baltų kalbose, plg. lie. ìš-arža ‘castrated animal’ (lie. ‘without testicles’), er̃žilas, trm. ar̃žilas ‘stallion’, la. ḕrželis ‘t. p.’. Plg. toliau vid. air. uirgge ‘Hode’ (< *org̑i̯ā-), alb. herdhe (< *org̑ʰi̯ā-), gr. ὄρχις ‘Hode’, arm. dgs. orji-kՙ ‘Hoden’, Av. ərəzi- ‘Hodensack’, het. arki- ‘sėklidės’ [ir kt. pvz.]. Su atitolusia semantika veikiausiai čia priklauso tokie žodžiai kaip s. isl. argr ‘cowardly, unmanly, immoral’, ergi ‘lascivious behavior, shamelessness’, lie. aržùs, eržùs, arškùs ‘lüstern, geil’, r. ërzaet, ërgaet ‘fidgets, wriggles, moves in coitus’ (žr. Pokorny IEW 782; EIEC 507t.; Adams, A Dictionary of Tocharian B, 1999, 94t.; Watkins, BSL 70, 1975, 24t.).

Šaltinis:

Blažek 2010a, 19–20

Antraštė:

er̃žilas

Reikšmė:

stallion

Straipsnelis:

[Aptariami laringalų metatezės -Hi/u- > -i/uH- atvejai baltų ir slavų kalbose. Tokia metatezė vyko ir žodžių pradžioje, t. p. su *HRC-. Pvz.:] ?*h₃r̥g̑h- (žr. *h₃org̑his- ‘testicle’, plg. gr. ὄρχις, arm. orjik‘): r. ërzat‘ ‘fidget; slide along on one‘s backside; commit adultery, fornicate, use obscene language’ (čia, pasak Černyx, Istoriko-ètimologičeskij slovar‘ sovremennogo russkogo jazyka, 1993, I, 285, veikiausiai iš sl. jьrzati < *r̥g̑-) šalia lie. er̃žilas, la. èrzelis ‘stallion’.

Šaltinis:

Young 2006b, 240