Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: ermas, ūdroti, skarda, skausti, šina, maumoti, šlejus, gelti, gelia, gėlė, skiedžiu, brekys, būgti, ciba, šlajai, šmirgel, niekas, lakti, žlaugtas, liepsna, žvirbti, sviestas, melina, klastas, žemobuolys.

Antraštė:

er̃mas

Straipsnelis:

[Atkreipiame dėmesį, kad sãkų kalbos tarmių (kotano – apie 500–1000 m. e. m. ir tumšako) leksika dažnai sutampa su oset. kalbos leksika:] 4. Oset. tarm. (digoronų ir ironų tarmės) digor. ir iron. ārx, iron. pl. ārxytä ‘šaka, stiebas, kotas; išauga, ūglys (ant šakos), auglys, gumbas (ant žmogaus ar gyvulio kūno)’ bei pasakyme qädy arx vartojama lytis iškart primena kotan. arkhä ‘išauga, atauga, auglys’ (pastaroji kotan. leksema vartojama medicinos traktate kalbant apie tibet. mdzer ‘išauga, auglys’, skr. arman- ‘t. p.’). Jeigu oset. ārx, kotan. arkhä < *or-kho- arba *er-kho-, tai pastaroji lytis aiškiai gali būti siejama su ide. er- ‘pakilti, keltis’, plg. veiksmažodžius gr. ὀprouc, lo. orior ‘kyla’ šalia vardažodžių skr. arman ‘išauga, atauga, auglys’, s. sl. raměnŭ ‘stiprus’, lie. er̃mas ‘pabaisa, išsigimėlis; milžiniškas’, s. ang. eormen- ‘didelis’, arm. arm, armat ‘kelmas, rąstgalys’. Suf. -kha- dar aptiksime kotan. garkha- ‘sunkus’ bei oset. iron. äräx, digoron. urux ‘platus, erdvus’.

Šaltinis:

Bailey 1977, 40