Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: frenčius, ežė, kuokštis, įdurmais, kerežis, mašalas, posūnis, girbėti, kimpenė, mėnasis, lygutė, dyvėti, gegutė, skоpti, laišis, gurnė, pūlis, apskritus, siauteila, putarnoti, sustingti, pumpulis, lygmalas, auskalis, skuduras, pilnata, stulgyn, medinas, kurias, dumsus, grubti, gunga, ausas, akmuo, lujus.

Antraštė:

freñčius

Reikšmė:

kariško kirpimo švarkas

Straipsnelis:

freñčius, preñčius ‘kariško kirpimo švarkas’, plg. r. френч ‘t. p.’. Žodį turi ir kai kurios kitos slavų kalbos, plg. br. фрэнч, le. frencz ‘t. p.’. Šis pavadinimas kilo iš I pasaulinio karo anglų feldmaršalo Džono Dentono Frenčo (French, 1852–1925) pavardės Фасмер ЕСРЯ, IV, 207, O. Trubačiovo pastaba; TrpŽ (3) 169). Lietuvoje tokio tipo švarkas, atėjęs kartu su savo pavadinimu, buvo ypač populiarus XX a. III–IV dešimtmetyje. Žodis vartotas daugelyje Lietuvos vietų, ypač Suvalkijoje bei Dzūkijoje (Kulikauskienė 1970, 147; Kulikauskienė 1990, 256; Grinaveckienė 1993, 164; LKŽ II₂ 1184; Zinkevičius LD, 151). Iš slavų kalbų pavadinimas pateko į latvių kalbą, plg. la. bendrinės kalbos frencis, la. dial. prencis, preņcs ‘t. p.’ (Reķēna 1975, 465; LLVV, II, 546). [Literatūra: Kulikauskienė „Audiniai ir drabužiai“, – Eržvilkas, Vilnius, 1970. Kulikauskienė „Vyrų drabužiai“ ir Miliuvinė „Moterų drabužiai“, – Kudirkos Naumiestis, Vilnius, 1990. Reķēna, Amatniecības leksika dažās Latgales dienvidu izloksnēs un tās sakari ar atbilstošajiem nosaukumiem slāvu valodās, Rīga, 1975. Grinaveckienė LKK, XXX, 1993.]

Šaltinis:

Sabaliauskaitė-Liutkevičienė 1997b, 158