Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
gą́stáuti
Reikšmė:
baidytis, baimintis, krūpauti, gąsčioti
Straipsnelis:
Esamojo laiko -sta- kamienu galėtų remtis -auti vedinys lie. gąstáuti (gą́stauti) ‘baidytis, baimintis, krūpauti, gąsčioti’ : gąsta, gąsti, gañdo. Čia įmanoma ir denominatyvinė daryba, plg. nuogąstáuti (núogąstis) ‘išgąstis, baimė, siaubas’). Svarstant nenominatyvinę gąstáuti kilmę, jį beliktų sieti su mažai paliudytais gą̃stas, gą́stas ‘išgąstis, baimė’ (Slav XIII 6, BŽ 190, Š, I), gą́stus ‘bailus’ (Kv, Šl, Šll) arba manyti atsiradus deprifsacijos būdu iš išgąstáuti, nuogąstáuti.
Šaltinis:
Pakerys 2007, 390–391

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas