Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gačios, nognus.

Antraštė:

gãčios

Reikšmė:

apatinės kelnės

Straipsnelis:

gãčios, gačės, gócės, góčės, góčios, górčios ‘apatinės kelnės’, plg. le. gacie ‘t. p.’ (Skardžius 1931, 76). Šis pavadinimas paplitęs daugelyje slavų kalbų, [170] plg. s. č. hace ‘kelnės, apatinės kelnės’, r. гачи ‘kelnės; šlaunys; klubai’, ukr. гачи, s.-kr. га̏ће ‘kelnės’ ir kt. Tai slaviškos kilmės žodis, vienas iš nedaugelio drabužių pavadinimų, atėjusių iš praslaviškos epochos (Schrader O., Reallexicon der ide. Altertumskunde, 2. Aufl., 1917, 603; Niderle L., Slavjanskie drevnosti, 1956, 228; Sokolovskaja A. S., Problemy kartografirovanija v jazykoznanii i etnografii, 1974, 166). Jo senumą rodo ir tai, kad iš slavų jį pasiskolino finougrų kalbos, plg. suom. kaatio ‘klubas; šlaunis; klešnė’, es. kaats, kaatsas ‘jaučio klubas; plačios kelnės’, vengrų gatya ‘apatinės kelnės’. Praslaviškojo *gati̯a kilmė nėra visiškai aiški. Turbūt įtikinamiausia hipotezė būtų mėginimas *gati̯a kildinti iš ide. šaknies *gᵘ̯ā- ‘eiti, žygiuoti’ žodžių (Brückner SEJP 131; Sławski SEP, 246; Фасмер ЕСРЯ I, 397–398; Trubačev VI 106–108). Į lietuvių kalbą šis žodis turėjęs patekti anksti, jis užfiksuotas jau XVI a. (BB 2 Moz 28,42). Vėliau minimas kai kuriuose XIX XX a. žodynuose (N 259; [K] 129; J II 72; LKŽ III 472,484). Gyvojoje kalboje jis vartojamas telšiškių bei varniškių šnektose.

Šaltinis:

Sabaliauskaitė 1996, 169 t.