Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
gaižus
,
priegaidė
.
Rezultatai
Antraštė:
gaižùs
Straipsnelis:
Alb.
gjizë
f. ‘sorte de ricotta’. G. Meyerio nepaaiškintą žodį N. Joklis priskyrė lo.
serum
‘išrūgos’, serozinis skystis’, skr.
saráḥ
‘kuris teka’ grupei. E. Lidénas jį priskyrė lie.
gaižus
, la.
gaizs
‘nemalonus, kartus, rūgštus, beskonis’, arm.
kc-anem
‘gelti, kąsti’ ir t. t. grupei. Gagų forma
gjiz(ë)
, jei žodžio nosinumas nėra antrinis, rodytų *
gjinëzë
, morfologiškai *
gjinë-zë
.
Šaltinis:
Çabej 1962c
, 68–69 (75)
Antraštė:
gaižùs
Reikšmė:
kartus
Straipsnelis:
Lie. formą
gaižùs
atitinka la.
gaizs
‘kartus, netikusio skonio’. Lubane dar fiksuojama forma
gaîza
(= be padažo)
putra
.
Šaltinis:
Endzelīns DI
III (2), 116
Antraštė:
gaižùs
Reikšmė:
negardžiai rūgštus, kartus
Straipsnelis:
Lie.
gaižùs
‘negardžiai rūgštus, kartus’, la.
gàizs
,
gaîzs
‘negardžiai rūgštus, kartus’, lie.
gaižlus
‘nepatenkintas, priekabus’ :
giežùs
‘sugižęs, viskuo nepatenkintas’,
gižùs
,
gyžùs
‘sugižęs; aitrus; įkyrus’,
gižlùs
,
gyžlùs
‘t. p.’,
gižnùs
‘t. p.’. Šalia bl. *
gaižus
yra tik lie.
gaižta
(
gaižo
,
gaižti
) ‘apgižti’, kuris yra antrinis vedinys iš būdvardžio – tai rodo
a
laipsnis prie -
sto
-priesagos (plg. Kazlauskas 1968: 319). Kiti būdvardžių variantai turi pirminius juos pamatuojančius veiksmažodžius – lie.
giẽžia
(
giẽžė
,
giẽžti
) ‘ėsti, graužti (gerklėje); gaižuliui būti etc.’ ir
geĩžia
(
geĩžė
,
geĩžti
) ‘pykti, keršyti’ :
gỹžta
,
giñža
(
gìžo
,
gìžti
) ‘imti rūgti’,
gỹžta
(
gỹžo
,
gỹžti
) ‘t. p.’. Dėl vokalizmo izoliacijos ir dėl paplitimo abiejose rytų baltų kalbose senesniu laikytinas bl. *
gaižus
.
Šaltinis:
Vanags 1994
, 46
Antraštė:
gaižùs
Straipsnelis:
žr.
gižti
Šaltinis:
Vaba 1996
, 9
Antraštė:
gaižùs
Reikšmė:
bitter
Straipsnelis:
[Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *
k
: *
kʷ
, o *
k̑
atsirado iš *
k
palataliniame kontekste.] Pasak Gamkrelidzės ir Ivanovo (
Indo-European and the Indo-Europeans
, Berlin, New York: de Gruyter, 1995, 83tt.), ide. prokalbėje nebuvo šaknų, turinčių du tos pačios serijos sprogstamuosius priebalsius, kas rodytų opoziciją *
k
: *
k̑
, pvz., *
gei̯g̑
- ‘stechen, beißen’ > osetų
œn-γezun
‘gären’ (< iran. *
ham-gai̯zai̯a
-), arm.
kc-anem
, aor.
e-kic
‘stechen, beißen’, lie.
gaižùs
‘bitter’, s. air.
gér
‘scharf, sauer’ (<*
gig-ro
-). Tačiau šis principas yra neteisingas. Bet kokiu atveju, šaknis *
gei̯g̑
- turėtų būti išplėsta iš *
gei̯
-, plg. paralelę *
gei̯-d
- ‘stechen, kitzeln’ (plg. arm.
kitak
‘Stich’, s. isl.
kitla
, s. v. a.
kizzilōn
‘kitzeln’).
Šaltinis:
Lipp 2009a
, 56–60
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas